Pasak šalies vadovės atstovo, maisto produktai brangsta dėl pasaulinių ir vidaus priežasčių.
Galite žiūrėti diskusiją, ar valdžia turėtų reguliuoti maisto prekių antkainius: I dalis ir II dalis.
„Lietuvoje daugelyje sektorių veikia labai stambios, koncentruotos įmonės. Tokia koncentracija lemia įmonių elgesį ir jos dažnai labiau linkusios pasinaudoti užimama padėtimi. Kol kas Konkurencijos taryba neatliko iki galo tyrimo ir tyrimas turės įrodyti, ar tai buvo vykdoma susitarus ir pažeidžiant konkurencijos įstatymus“, - antradienį „Žinių radijuje“ kalbėjo N.Udrėnas.
Anot prezidentės patarėjo, siekiant užkirsti kelią prekybininkų piktnaudžiavimui už kartelinius susitarimus ketinama numatyti griežtesnes baudas, susietas su padaryta žala, asmenine įmonių vadovų atsakomybe.
„Taigi tokios tendencijos, aišku, netoleruotinos, jeigu tai yra vykdoma pažeidžiant įstatymus“, - pabrėžė N.Udrėnas.
Pirmadienį D.Grybauskaitė susitiko su Konkurencijos tarybos pirmininku Jonu Rasimu, primena ELTA.
Konkurencijos tarybos vadovas pateikė prezidentei informaciją apie per pastaruosius metus išsipūtusias prekybininkų pelno maržas. Kaip rodo Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto studija, nuo 2008 metų paskutinio ketvirčio iki šių metų birželio 2,5 proc. riebumo pieno marža išaugo nuo 17-18 proc. iki 31 proc., sūrio- nuo14 iki 21 proc., kvietinių miltų - nuo 23 iki 43 proc.
Skolos augimas - tragiškas
Pagrindinis dėmesys planuojant kitų metų valstybės biudžetą turi būti skiriamas deficito bei valstybės skolos mažinimui, sako N.Udrėnas.
Šalies vadovė, anot N.Udrėno, supranta biudžeto svarbą ir tikisi, kad jis bus priimtas laiku. Tiesa, kol kas dėl galutinio valstybės biudžeto projekto Vyriausybė dar neapsisprendė.
"Aišku tai, kad turime suvaldyti savo finansus. Kai kurios sritys bando prašyti didesnio finansavimo, o kiek tai yra pagrįsta, reikės išanalizuoti, kai bus galutinis projektas. Aiški linija turi būti dėl deficito mažinimo, nes deficitas didina valstybės skolą ir tampa problematiška įvykdyti kitus numatytus įsipareigojimus", - antradienį "Žinių radijuje" kalbėjo prezidentės atstovas.
N.Udrėnas priminė, kad valstybės skola 2008 metais sudarė 15,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o šių metų pabaigoje planuojama 36-37 proc. BVP valstybės skola.
"Taigi skolos augimas per tokį laiką yra tragiškas, spartus. Todėl kalbant apie biudžetą, apie tai, kur galima taupyti, reikia pasakyti, kad struktūrinės reformos dar neįvykdytos daugelyje sričių, todėl labai svarbu pagrįsti racionalų lėšų naudojimą ir dėl šios priežasties daugelyje vietų dar galima būtų, kaip sakoma, pasispausti ir iš tiesų įgyvendinti tas struktūrines reformas, ir tą efektą pateikti bendram biudžetui, kad tos išlaidos nedidėtų taip nesuvaldomai", - komentavo šalies vadovės patarėjas.
Prezidentės atstovas, komentuodamas valstybės skolą, sakė, jog norint ją suvaldyti reikia laikytis griežtos biudžeto valdymo politikos. Stabilizavus finansus, bus galima skolintis su mažesnėmis palūkanomis. Šiuo metu Lietuva palūkanoms atiduoda 2 mlrd. litų. Ši suma, pasak N. Udrėno lygi viešojo saugumo biudžetui arba pusei viso švietimo biudžeto. Anot jo, 2009-aisiais biudžeto deficitas artėjo prie 10 proc. BVP, o 2010-aisiais bus netoli 8 proc. BVP.
"Negalime pravalgyti daugiau negu uždirbame. (...) Nuo mūsų pačių priklauso, kaip suvaldysime savo apetitus ir padėsime pagrindus tolesniam augimui. Dabar susiverždami diržus, stabilizuodami finansus, turime struktūriškai mažinti biudžeto deficitą, ką turime daryti ir pagal Europos Tarybos rekomendacijas, maždaug po 2,25 proc. BVP kiekvienais metais, kad galėtume būti konkurencingi ateityje ir užtikrinti ateitį mūsų vaikams", - sakė N.Udrėnas.
Finansų ministerijos duomenimis, Lietuvos valstybės planuojama skola metų pabaigoje sudarys 35,89 mlrd. litų, palūkanų šiais metais bus sumokėta apie 1,6 mlrd. litų. Planuojama, kad kitais metais palūkanos sieks beveik 2 mlrd. litų, o valstybės biudžeto pajamos šiais metais sudarys 14 mlrd. litų.