Ilgai delsti negalime – kol visame pasaulyje nė viena šalių neturi ypatingo išmanymo apie elektromobilius, galime išsiveržti į priekį.
Antraip savo galimybę pramiegosime.
Skaičiuojama, kad 2015 m. visame pasaulyje bus 3,1 mln. elektromobilių, 2020-aisiais – jau 5 mln.
Autoverslininkų asociacijos prezidentas Petras Ignotas skaičiuoja, kad Lietuvoje nuo 2000 iki 2010 m. automobilių parkas padidėjo 1,8 karto - nuo 945 tūkst. iki 1,7 mln. 81 proc. iš jų sudaro lengvieji automobiliai. Per dešimtmetį lengvųjų automobilių kasmet daugėjo po 6,2 procento. O tikrųjų elektra varomų priemonių skaičius nuo 2008-ųjų iki šių dienų nepakito – kaip buvo 20, taip ir liko. Tiesa, hibridinių automobilių kiek padaugėjo: nuo 404 2008-aisiais iki 587 šiemet.
Reikia nišos
Anot Alfredo Lankausko, Šiaulių universiteto Gamtos fakulteto dekano, sukūrusio vandeniliu varomą automobilį, Lietuvoje pakankami mokslo, technikos ir pramonės pasiekimai, kad mūsų šalyje būtų pagamintas pakankamai kokybiškas elektromobilis.
Tačiau, kaip teigia A.Lankauskas, Lietuvos gamintojai turi apsispręsti, į kurią nišą jie orientuosis. „Negalime būti konkurentai tiems, kurie gamins prašmatnius automobilius. Tačiau Lietuva gali orientuotis į miesto automobilių gamybą, kuriems pakrauti nereikia specialių įkrovimo terminalų, o pakanka ir elektros tinklo“, - sako A.Lankauskas.
„Lietuva savo atstumais yra patraukli šalis, kur gali būti išbandomi elektromobiliai. Pavyzdžiui, „Nissan“ ieško, kur būtų galima išsamiai visais metų laikais išbandyti elektromobilį. Lietuvoje ilgiausias atstumas – 380 km. Tai - ideali vieta išbandyti elektromobilius“, - įsitikinęs Mindaugas Glinskis, „Ekomobility“ vystymo vadovas.
Lenktynininkas Stasys Brundza siūlo Lietuvos pramonininkams gaminti automobilių pakrovimo stoteles, kurios Europoje dabar itin paklausios.
Ko reikia plėtrai?
Vis dėlto kelis šimtus tūkstančių automobilių pakeisti į elektromobilius nėra paprasta. Pasak Lietuvos elektromobilių asociacijos direktoriaus Vaidoto Lašo, svarstant įsigyti elektromobilį kliuvinys yra infrastruktūros nebuvimas. Be to, remiantis kai kuriais skaičiavimais, pirkti elektromobilį taupumo sumetimais – neverta. Tačiau, V.Lašo teigimu, suskaičiuota, kad penkerius metus Europos Sąjungoje pravažinėjus elektromobiliu, šeštaisiais jo eksploatacija tampa 15 proc. pigesnė nei įprastos mašinos. Elektromobiliu nevažiuojami dideli atstumai – tolimesnėms kelionėms praktiškiau rinktis kitą automobilį. Tačiau kasdienei kelionei į darbą elektromobilis, pasak V.Lašo, - tinkama transporto priemonė.
„Šiandien elektromobilis suvokiamas kaip miesto transporto priemonė. Sykį pakrovus, juo galima nuvažiuoti 150 km. Todėl Lietuvoje nėra problemų, dėl kurių turėtume jų nenaudoti“, - kalba M.Glinskis.
Kad elektromobilių gamyba greičiau įsisiūbuotų, V.Lašo nuomone, pirmiausia reikia įstatymais reglamentuoti, kaip perdaryti įprastą automobilį į elektromobilį.
Kitame etape svarbu plečiant miestą numatyti elektromobilių pakrovimo stoteles, kiekviename naujame name padaryti pakrovimo stotelių įvadą.
Galiausiai turi būti skatinamas automobilių parko atnaujinimas aplinkai nekenksmingomis transporto priemonėmis. Tą būtų galima padaryti subsidijomis. Pavyzdžiui, taikant PVM lengvatas ar vienkartines išmokas perkant automobilius, mažinant kelių mokesčius ar piginant automobilių statymą. „Tarkime, Londone šiuo metu elektromobilį pastatyti visiškai nieko nekainuoja, nemokamai galima ir pasikrauti mašiną elektra“, - sako V.Lašas. O štai Švedijoje savivaldybė, norėdama, kad būtų daugiau važinėjama elektromobiliais, savo lėšomis įrengė krovimo stotis.
Lietuvoje – paradoksas: bent kol kas elektromobiliu įvažiuojant į Neringos savivaldybę vis dar reikia mokėti taršos mokestį.
Teisė rinktis – miegoti ar veikti
M.Glinskis, „Ekomobility“ atstovas, ragina lietuvius turėti ambicijų greičiau nei kaimynai vystyti elektromobilių parką ir pramonę. „Užkulisiuose kalbama, kad estai ir latviai per ateinančius trejus metus nori būti labiausiai Baltijos šalyse apsirūpinę elektromobiliais“, - sako M.Glinskis.
Tačiau, pasak V.Lašo, kol kas tiek lietuviai, tiek estai ir latviai šiandien esame prie vienos starto linijos. V.Lašo teigimu, dabar – tinkamas laikas įeiti į elektromobilių gamybos rinką, nes visame pasaulyje žinios apie šių automobilių kūrimą yra vienodos, nė viena šalis negali pasigirti daugiamete patirtimi.