„Pati idėja įdomi, ji gerai prigijo Skandinavijoje ir duoda
gerą rezultatą. Lietuvoje projektas visiškai neparengtas
lietuviškai aplinkai“, - antradienį žurnalistams teigė
D.Grybauskaitė, paklausta, ar realu įkurti turto valdymo įmonę
„Visuomis“.
„Pristatydami šią idėją tiek ekspertas, tiek viceministras
negalėjo atsakyti į daugelį klausimų, net nežinojo, kiek
įstatymų reikės keisti. Tai yra blogiausias pavyzdys, kaip galima
sunaikinti gerą idėją, jai dar neprasidėjus“, - kalbėjo Lietuvos
prezidentė.
Naujas valstybės turto valdymo
modelis nebus pasirinktas paslapčia - bus siekiama, kad jis
geriausiai atitiktų Lietuvos žmonių interesus, teigia šalies
prezidentės patarėjas Nerijus Udrėnas.
„Nepriklausomai nuo pasirinktos valdymo formos aišku viena, kad
valstybės įmonių valdymas turi būti paremtas aiškiais principais:
skaidrumo, efektyvumo, atskaitingumo.
Ir kai netrukus turėtų būti pateikta Vyriausybei valstybės turto valdymo strategija su
įvairiomis valdymo alternatyvomis, kuris modelis geriausiai atspindi
visų piliečių, o ne saujelės susijusių asmenų interesus“, -
interviu Žinių radijui antradienį sakė N.Udrėnas.
Jo teigimu, kokią valdymo formą pasirinkti, kaip valdyti tą
turtą, yra diskusijų klausimas.
„Faktas, kad išsivysčiusios valstybės tą daro vis geriau,
ypač Skandinavijoje, ir aiškiai matosi centralizacijos kryptis“, -
sakė šalies vadovės patarėjas.
Komenduodamas iš esmės jau „palaidotus“ Vyriausybės planus
valstybės įmonėms valdyti kurti kontroliuojančią įmonę
„Visuomis“, N.Udrėnas patikino, kad to nebus galima padaryti tyliai.
„Tai nėra daroma tyliai, tai turi būti per valstybės turto
valdymo strategiją pateiktos alternatyvos, numatyta ir apimtis, ir
greitis, kaip valstybė turėtų judėti, kokiais būdais spręsti to
efektyvumo klausimus, nes iš tiesų yra keli pavyzdžiai, kaip
skandalingai buvo valdomas valstybės turtas, kaip jis audituojamas.
Stambias įmones audituodavo tokia bendrovė, kur tik keli auditoriai,
ir paskui licencija yra atimama. Tokių atvejų neturėtų būti. Tai
galėtų užtikrinti griežtesnė kontrolė“, - tikino N.Udrėnas.
Padėti formuluoti valstybės turto valdymo strategijos gaires
nusamdytas švedų ekspertas Dagas Detteris, atlikęs
valstybės turto valdymo reformas Švedijoje ir kitose šalyse,
pasiūlė iš ministerijų ir kitų įstaigų perimti visą valstybės
valdomą komercinį turtą ir atiduoti jį naujai įkurtai
kontroliuojančiai bendrovei.
Bendrovei, kurią pradžioje buvo numatyta pavadinti „Visuomis
Company Holding“, vadovautų profesionalūs vadybininkai. D.Detteris
spaudai yra sakęs, kad jos valdybos nariai nebūtų samdomi vadovai,
bet aukščiausio lygio profesionalai, kurie toliau liktų savo
postuose kitose kompanijose, tačiau periodiškai spręstų
strateginius valstybės turto valdymo klausimus.
Valstybė Lietuvoje valdo daugiausiai turto ir yra didžiausias darbdavys. Skaičiuojama, kad vien komercinio - įmonių, miškų ir
kito - turto vertė siekia 18 mlrd. litų, tačiau už 2009 metus į
valstybės biudžetą tegauta apie 44,8 mln. litų dividendų.
Skaičiuojama, kad reforma skylėtą valstybės iždą vien kitais
metais galėtų papildyti 300-400 mln. litų, o ilgainiui ši sumą
esą galėtų pasiekti ir milijardą litų.
Nei Prezidentūra, nei kai kurie konservatorių partneriai
valdančiojoje koalicijoje kol kas neskuba reikšti paramos
planuojamam kurti valstybės turto valdymo holdingui „Visuomis“.