Kauno savivaldybės išplatintame pranešime spaudai teigiama, jog pradinis įnašas turi būti ne mažesnis kaip 100 tūkst. litų.
Buvusio Žydų ligoninės pastato likimas jau sprendžiamas daugiau nei dešimtmetį. Ilgus metus vyko teisminiai ginčai, kam turėtų atitikti ligoninė nesutarė tarpusavyje konfliktuojantys Kauno žydų bendruomenių atstovai.
Teismui priėmus galutinį sprendimą palankų Kauno miesto savivaldybei, ši ilgai negalėjo imtis jokių privatizavimo veiksmų, nes Vyriausybė delsė šį pastatą įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą. Kol vyko teisminiai ginčai, senosios Kauno Žydų ligoninės pastatas nyko. Vandalai išdaužė langus, pro prakiurusį stogą vidun bėga vanduo, skeldėja sienos bei perdengimai.
Vienas įspūdingiausių ir žymiausių iki šiol išlikusių prieškaryje klestėjusios Kauno žydų bendruomenės pastatų, 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto ligoninė „Bikur Cholim“ buvo pradėta statyti 1854 metais.
Archyviniai dokumentai liudija, kad sprendimą statyti tam laikmečiui milžinišką gydymo įstaigą priėmė Kauno rabinų taryba (rabinatas). Iš garbingiausių miesto žydų buvo išrinktas 7 asmenų komitetas, kuravęs statybos reikalus, žemės sklypą statyboms žydai įsigijo iš pirklio Kadišo.
Ligoninės statybos darbai buvo finansuojami iš sinagogos „dėžutės mokesčio“, - tikinčiųjų paaukotų pinigų. Ilgą laiką „Bikur Cholim“, dar vadinta Žydų ligonine išliko pačia moderniausia gydymo įstaiga, kurioje dirbo aukščiausios kvalifikacijos medikai. Nors ligoninė buvo skirta žydams, joje buvo gydomi ir kitatikiai. Ne vienas garsus žmogus yra gimęs šioje ligoninėje, kuri sovietmečiu buvo reorganizuota į gimdymo namus.