Sveikindama Asamblėjos dalyvius I.Degutienė pabrėžė, kad
negatyvių tendencijų kategorija tampa ir nauji energetinės
infrastruktūros projektai, tokie kaip „Šiaurės Europos dujotiekis“
ar „Pietų srovė“, kuriais siekiama aplenkti energetinio tranzito
valstybes ir taip didinti joms spaudimą bei diktuoti sąlygas,
praneša Seimo Ryšių su visuomene skyrius.
„Deja, neretai santykiuose su Europos Sąjunga veikiama „per
sostines“, taip kuriant kliūtis arba ardant vieningą ES energetinę
politiką. Tai - tik keli aspektai, kurie dar kartą liudija:
energetika šiandien - vienas iš svarbiausių Vidurio ir Rytų
Europos saugumo iššūkių, o be energetinės nepriklausomybės
neįmanomas ir politinis savarankiškumas“, - kalbėjo Lietuvos
parlamento vadovė.
Ji tvirtino, kad būtent dėl išvardytų priežasčių
svarbiausia Lietuvos Seimo, Lenkijos Seimo bei Senato ir Ukrainos
Aukščiausiosios Rados narių asamblėjos trečiosios sesijos tema
iškeltas energetinis saugumas.
„Tikiuosi, jog, pasitelkus Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos
energetinio saugumo ekspertus, mums kartu pavyks atrasti bendrą
vardiklį tiek adekvačiai vertinant energetinio saugumo iššūkius,
tiek ir kuriant jų įveikimo strategiją. Nuoširdžiai linkiu, kad
ši mūsų Asamblėja taptų kad ir nedideliu, bet realiu žingsniu
šia kryptimi“, - sakė Lietuvos Seimo pirmininkė.
Ji savo kalboje taip pat pabrėžė, kad „bendrų Europos saugumo
namų statyba nėra baigta tiek kalbant apie Bendrijos geografinę
plėtrą, tiek ir apie problemas pačios Europos Sąjungos viduje“.
Viena opiausių problemų Asamblėjos šalims ji nurodė
energetinę izoliaciją ir priklausomybę nuo vienintelio energetinių
išteklių tiekėjo.
„Ukrainą nuo mūsų politiškai dar skiria ES išorės siena, tuo
tarpu pačios Baltijos šalys energetiškai tebėra nuo Europos
izoliuota energetinė sala“, - priminė I.Degutienė.
„Baltijos šalių elektros energijos sistema tebėra įjungta į
posovietinės erdvės sistemą ir nėra Vakarų elektros energijos
sistemos dalis. Tuo tarpu dujas perkame iš vienintelio tiekėjo. Gal
tai būtų ir nekeltų didelių problemų, jei šis tiekėjas
vadovautųsi rinkos ekonomikos, o ne ekonomikos politizavimo ir
„energetinės diplomatijos“ principais. Akivaizdus tokios situacijos
padarinys - faktas, kad Baltijos šalys už dujas Rusijai moka daugiau
nei Vokietija ar kitos ES narės“, - kalbėjo Seimo vadovė.
Ji taip pat akcentavo, kad kol Ukraina netaps visateise Europos
Sąjungos nare, bendrų Europos saugumo namų statyba nebus baigta.
I.Degutienė pabrėžė, kad Lietuva ir visa ES tikisi ryžtingų
politinių ir ekonominių reformų Ukrainoje ir kad ši Asamblėja
gali paspartinti Ukrainos eurointegraciją.