Kaip skelbia Statistikos departamentas, maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai brango 1,1 proc., 4,2 – drabužiai ir avalynė, 1,3 – sveikatos priežiūros prekės ir paslaugos ir 0,9 procento atpigusios poilsio ir kultūros prekės ir paslaugos, 1,2 – ryšių prekės ir paslaugos.
Vartojimo prekių kainos per minėtąjį laikotarpį padidėjo 0,9 procento, o paslaugų kainos sumažėjo 0,3 procento.
Didžiausią įtaką maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų pokyčiui turėjo 10 procentų pabrangusios daržovės ir bulvės, 1,1 procento – duona ir grūdų produktai, 2,7 – kava, arbatžolės, kakava, 0,5 – pienas ir jo produktai, sūris, kiaušiniai, 0,8 procento – vaisiai ir uogos.
Nuo metų pradžios (2010 m. rugsėjį, palyginti su 2009 m. gruodžiu) iš maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų daugiausia – 46,4 procento – pabrango kruopos, 28,2 – kakava, 10,7 – kava, 10 procentų – sviestas ir tepieji riebalų mišiniai, 8,1 procento – pienas ir jo produktai, sūriai.
Drabužių ir avalynės mėnesiniam (2010 m. rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu) kainų pokyčiui įtaką darė dėl naujų rudens sezono kolekcijų pasirodymo 3,6 procento padidėjusios drabužių ir 6,3 – avalynės kainos. Kiti aprangos gaminiai ir reikmenys bei avalynės taisymo paslaugos pabrango po 0,6 procento.
Sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų kainų padidėjimą nulėmė 2,5 procento pabrangę farmacijos gaminiai. Sanatorijų paslaugos atpigo 11,9 procento.
2010 m. rugsėjo mėnesio metinė (2010 m. rugsėjo mėnesį, palyginti su 2009 m. rugsėju) infliacija sudarė 1,8 procento. Metinį kainų pokytį lėmė 6,6 procento pabrangusios būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekės ir paslaugos, 10,3 – alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai, 5,5 – transporto prekės ir paslaugos ir 5,3 procento atpigę drabužiai ir avalynė, 5,8 procento – ryšių prekės ir paslaugos, 3,2 – būsto apstatymo, namų apyvokos įrangos ir kasdienės būsto priežiūros prekės ir paslaugos.
Prekės per metus pabrango 2,9 procento, o paslaugos atpigo 1,6 procento.
Ekonomikos atsigavimas vis dar trapus
„Spartesnis nei prognozuota kainų didėjimas silpnos vidaus paklausos sąlygomis rodo, kad Lietuvos rinka išorinius kainų šokus linkusi absorbuoti žymiai didesniu mastu nei išsivysčiusios šalys. Kitaip sakant, Lietuvos rinkos dalyviai (kaip, beje, ir kitų Baltijos šalių) gali būti linkę piktnaudžiauti savo dominuojančia padėtimi“, - aiškina V.Klyvienė.
Jos teigimu, maisto kainų didėjimas iš esmės yra nulemtas išorinių sąlygų ir yra visuotinas reiškinys, kurio pagrindinė priežastis - dėl blogų oro sąlygų bei gaisrų suprastėjęs šių metų derlius Kanadoje, Rusijoje ir Kazachstane. Kita svarbi priežastis - nuosekliai didėjantis vartojimas sparčiai augančiose rinkose.
„Danske Banke“ vyresnioji analitikė pastebi, kad ekonomikos atsigavimo tendencijos vis dar išlieka trapios ir tokioje makroekonominėje aplinkoje infliacijos didėjimo tendencijos gali neigiamai veikti vartojimo atsigavimą. Nors pastarasis maisto kainų didėjimas gali būti priskirtas laikino pobūdžio veiksniams, vartojimo kainos greičiausiai didės ir artimiausiais mėnesiais.
Tolesnio kainų augimo nežada
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis neprognozuoja tolimesnio kainų augimo – metų pabaigoje vidutinė metinė infliacija sieks 1proc.
N.Mačiulis atkreipia dėmesį, kad rugsėjį kainų augimas Lietuvoje buvo mažesnis nei Estijoje, kur vartotojų kainų indeksas gerokai viršijo lūkesčius ir per mėnesį padidėjo 0,8 procento. Didžiausios įtakos tam taip pat turėjo per mėnesį 1,3 proc. padidėjusios maisto bei 4,3 proc. – drabužių ir avalynės kainos.
Pastaruoju metu Estijoje kilo skandalas pieno produktams staiga pabrangus 20 procentų. Konkurencijos ir vartotojų apsaugos institucijos ėmėsi tyrimų, o pats reiškinys, kaip ir Lietuvoje, buvo plačiai aptariamas spaudoje ir lėmė, kad kainos šiek tiek sumažėjo. Anot N.Mačiulio, visai tai rodo, jog Baltijos šalių mažmeninės prekybos rinkoje konkurencija nėra per didelė, todėl konkurencijos taryba ir kitos vartotojų teisių priežiūros institucijų vaidmuo čia yra labai svarbus. „Kita vertus, įmonių kaltinimas karteliniais susitarimais ir jų baudimas neturint rimtų įrodymų arba tiesioginis antkainių reguliavimas gali turėti neigiamų pasekmių Lietuvos įvaizdžiui tarptautinėje erdvėje. Be to, labai sunku ekonomiškai pagrįsti, kokio dydžio ir kurioje produkto kūrimo grandinės vietoje turėtų būti tie antkainiai“, - komentuoja N.Mačiulis.
Jo teigimu, artimiausiais metais kainas lems tiek paklausa Lietuvoje, tiek situacija tarptautinėse rinkose. Tai susiję ne tik su mūsų importuojama, bet ir eksportuojama produkcija – pavyzdžiui, šiemet grikių kainos išaugo ne dėl to, kad mes jų užauginome nepakankamai, o dėl to, kad jų trūko užsienio rinkose.
N.Mačiulis sako, kad didėjančios paklausos sukelto kainų augimo kitais metais dar nesulauksime, nes daugumos sektorių įmonių gamybiniai pajėgumų panaudojimai šiuo metu siekia tik 67 proc., tačiau dar nepasiekė 2007 metų aukštumų – 75 proc. Šiuo metu 2007 metų gamybinių pajėgumų lygį pasiekė tik drabužių siuvimo sektorius, tačiau beveik 90 proc. šios produkcijos yra eksportuojama, todėl tai neturės didelės įtakos drabužių kainų augimui Lietuvoje. „Tai rodo ir statistika – per metus drabužiai ir avalynė Lietuvoje atpigo 5,3 procento.
Maisto produktų gamintojų gamybiniai pajėgumai šiuo metu yra panaudojami 68 proc., prieš ekonominį nuosmukį šis rodiklis buvo pasiekęs 73 proc. Kainų augimui ateityje turės įtakos ir tai, kaip įmonės reaguos į augantį eksportą ir atsigaunantį vidaus vartojimą – tolimesnis ribotas bendro pagrindinio kapitalo formavimas (investicijos) gali lemti nepakankamus gamybinius pajėgumus bei galutinės produkcijos kainų šuolį, bet tai dar neįvyks 2011 metais“, - komentuoja „Swedbank“ atstovas.