Daugiausia mokesčių mokėję, taigi didžiausias senatvės pensijas užsidirbę žmonės po „Sodros” reformos gali nebegauti vadinamosios pagrindinės pensijos dalies. Dabar ji sudaro šeštadalį didžiausios pensijos.
Ji būtų mokama tik tiems, kurie mokėjo mažiau „Sodros” įmokų, taigi ir pensiją užsidirbo mažesnę. Toks planas svarstomas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje.
Vienas reformos variantų – pagrindinę pensijos dalį mokėti nebe iš „Sodros” biudžeto, į kurį suplaukia socialinio draudimo įmokos, o iš valstybės biudžeto.
„Pensija, mokama iš „Sodros”, tiesiogiai priklausytų nuo anksčiau žmogaus sumokėtų įmokų. O iš valstybės biudžeto mokama dalis būtų nykstamai mažėjanti, atsižvelgiant į tai, kiek sumoka „Sodra”, – aiškino socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Audronė Morkūnienė.
Taip tikimasi išgelbėti „Sodrą”, kurios išlaidos šįmet ketvirčiu didesnės už pajamas. Planuojamas šių metų deficitas – 2,7 mlrd. litų.
A.Morkūnienės teigimu, kitų metų „Sodros” biudžeto projekte įrašytas „panašus, tačiau šiek tiek mažesnis” deficitas, kaip ir šiais metais.
Šįmet pajamos viršija planą, tačiau tai atsveria išaugusios išmokos bedarbiams.
Vakar parlamentiniame Socialinių reikalų ir darbo komitete bene vienbalsiai sutarta, jog „Sodrą” žlugdo tai, kad senatvės pensijos dydis mažai susijęs su sumokėtų mokesčių dydžiu.
Esą to nejaučiant nėra paskatų mokėti „Sodros” mokesčius, lengvai sutinkama juos slėpti.
Senatvės pensija – iš trijų dalių
* Senatvės pensiją sudaro: pagrindinė – 432 litai per mėnesį – mokama visiems pensininkams;papildoma pensija priklauso nuo anksčiau gautų pajamų ir stažo;priedas už stažą – po 10,8 lito per mėnesį už kiekvienus stažo metus, viršijančius 30 metų.
* Papildomos pensijos dydis yra ribojamas, todėl niekas negali gauti didesnės nei apytiksliai 2,5 tūkst. litų senatvės pensijos. Tuo tarpu įmokų „Sodrai” dydis nėra ribojamas.