Valiutų karas. Tokį įvertinimą pirmasis į pasaulį paleido Brazilijos finansų ministras Guido Montenga.
Ši šalis nesėkmingai bando sumažinti savo realo kursą dolerio atžvilgiu.
Tačiau, anot G.Montengos, didžiosios valstybės irgi nori to paties. Todėl už jas mažiau ekonomiškai išsivysčiusios šalys šiose kautynėse kol kas pralaimi.
Doleris stabiliai smunka
Nors JAV vyriausybė kol kas nesiėmė aktyvesnių veiksmų, išskyrus išpuolius prieš pernelyg nuvertintą Kinijos juanį, pastaraisiais mėnesiais ji gali trinti rankas iš džiaugsmo.
Dolerio kursas krinta. Vakar euras kainavo 1,3968 dolerio, nors dar birželio 7-ąją – tik 1,191.
Kitos šalys irgi stengiasi įvairiais būdais nuvertinti savo valiutą. Pavyzdžiui, Japonija neseniai buvo surengusi valstybės intervenciją į valiutų rinką.
Į valiutų rinkas pastaruoju metu buvo įsikišusios ir Pietų Korėjos, ir Taivano vyriausybės. Silpnesnio franko pageidauja ir šveicarai.
„Prognozuojame, kad artimiausiais metais bus nemažų permainų. Turėtų toliau kristi JAV dolerio, o kartu – ir Kanados bei Australijos dolerių vertė.
O tuo tarpu euras, Šveicarijos frankas ir Japonijos jena turėtų brangti kitų valiutų atžvilgiu”, – Vokietijos leidiniui „Manager Magazin” aiškino „HWB Capital Management” fondų valdytojas H.Willis Brandas.
Kiekvienas siekia naudos sau
Į tokius veiksmus dėmesį atkreipė ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF).
Pasak jo vadovo Dominique’o Strausso Kahno, valiutų karo požymiai jau akivaizdūs, o tai kelia grėsmę po finansų krizės atsigaunančiai ekonomikai.
Tačiau kol kas vyriausybėms, regis, labiau rūpi savo, o ne pasaulio ūkio reikalai. Mat nuvertinusi valiutą valstybė tampa gerokai pranašesnė už kitas eksporto rinkose. Nors tai ilgainiui kelia kainas šalies viduje, atlyginimai taip pat auga, vartojimas irgi didėja.
Neabejotina, kad valiutų karas bus pagrindinė šiandien prasidedančių TVF ir Pasaulio banko posėdžių tema.
Lietuviai jau apsidraudė
Euro atžvilgiu pingant doleriui, labiausiai turėtų nukentėti Lietuvos įmonės, eksportuojančios už ES ribų.
Tačiau jos kol kas pavojaus neįžvelgia.
„Su partneriais Rusijoje jau seniai atsiskaitome ne doleriais, o eurais, todėl svyravimai didelės įtakos neturi.
Žinoma, keičiasi rublio kursas, todėl mūsų sūriai Rusijos rinkoje tai pinga, tai brangsta, tačiau ne itin pastebimai.
Užtat stiprus euras mums labai trukdo konkuruojant su Naujosios Zelandijos ar Australijos gamintojais.
Bet tai pasijustų nebent tuo atveju, jeigu doleris ilgam nusilptų”, – tvirtino „Rokiškio pieno” valdybos pirmininkas Dalius Trumpa.
Mėsos perdirbimo bendrovės „Agrovet” vadovas Aurelijus Gudžiūnas irgi patvirtino, kad su rusais seniai atsiskaitoma eurais, todėl didelių grėsmių nelaukiama.
Lemia įmonės eksporto struktūra
Rimantas Rudzkis
Banko „DnB Nord” vyriausiasis analitikas
„Lazda visuomet turi du galus. Naftą, dujas ir kitas žaliavas mes perkame daugiausia už dolerius. Jei euras stiprėja, mums reikia sumokėti mažiau litų.
Tačiau stiprus euras nenaudingas eksportuotojams. Net ir tiems, kurie dirba euro zonoje. Mat jei atsiranda panaši įmonė iš dolerio zonos, esant tokiam kursui jos sąnaudos bus mažesnės, todėl sunkiau su ja konkuruoti.
Vis dėlto viskas priklauso nuo įmonės eksporto struktūros. Jei bendrovė naudoja daug žaliavų ir jos pinga, tai gali atsverti dėl stipraus euro patiriamus praradimus.
O kai konkuruoja Lietuvos ir, tarkim, Azijos programuotojai, kurių didžiąją dalį sąnaudų sudaro ne žaliavos, o atlyginimai, – jau kas kita.”