Didžiausios iš septynių „Porte de Versailles” parodų komplekso salių centre – įspūdingi „Peugeot”, „Citroen” ir „Renault” stendai.
Kas antri metai Paryžiuje vykstančioje parodoje galioja savos taisyklės. Viena jų – vietos gamintojų ekspozicijos visada įrengiamos geriausiose vietose.
Tad kiekvienas iš maždaug pusantro milijono lankytojų, už bilietą paklojusių 12 eurų, pro pagrindinį įėjimą patenka būtent į tą salę, kurioje puikuojasi prancūzų kūriniai.
Norėdamas pakliūti į kitus parodos paviljonus, kuriuose įsikūrę „Chevrolet”, „Opel”, „Saab”, „Kia”, „Lotus”, „Tesla”, „Fisker” atstovai, turi atidžiai sekti nuorodas. Tačiau būtent nuošaliau esančiame paviljone laukė gausybė netikėtumų.
Ten „Chevrolet” demonstruoja net keturis Europai skirtus naujus modelius, „Lotus” vienu metu pristato net penkis koncepcinius modelius, „Kia” demonstruoja patrauklaus dizaino „Optima” ir įdomų koncepcinį „Pop”.
Du konkurentai „Peugeot” ir „Renault” parodoje išrideno savo sunkiąją artileriją – parodė didžiausius, geriausius ir brangiausius modelius.
Kuriam iš šių vidutinės klasės sedanų – „Peugeot 508” ar „Renault Latitude” – pavyks lengviau užkariauti pirkėjų širdis, parodys ateitis. Beje, kad akivaizdžiai pagerėjusi salono apdailos medžiagų kokybė, juntama vos įsėdus į abu automobilius.
Tačiau šiems automobiliams teks atlaikyti segmento lyderio, šioje parodoje taip pat debiutavusio septintosios kartos „Volkswagen Passat” konkurenciją.
„Citroen” publikos teismui pateikė „Citroen C4” modelį. Ne tik šis, bet pastaruoju metu ir visi „Citroen” modeliai yra nepalyginti geresni už pirmtakus, išsiskiria savitu dizainu ir kokybiška apdaila.
Nors parodos atmosfera pirmosiomis dienomis buvo kaip reta santūri ir rami, įdomių netikėtumų užteko. Kaip ir kiekvienoje parodoje, šioje buvo žvaigždžių ir tiesiog gerų kasdienai skirtų automobilių.
Bene ryškiausia žvaigždė – kartu su „Boeing” inžinieriais sukurtas itin lengvas, labai galingas ir ribota serija gaminamas „Lamborghini Sesto Elemento”. Gražuolis automobilių gerbėjų dėmesį traukė kur kas labiau nei šio gamintojo stende besisukiojančios menekenės.
Tiesa, jam nė kiek nenusileido ir koncepcinis „Jaguar C-X75” modelis. Iki šiol konservatyviu dizainu garsėję britai mostelėjo iš peties – naujasis automobilis atrodo itin moderniai.
Kitas netikėtumas, kuriam neliko abejingųjų, – „Range Rover Evoque”. Tai mažiausias iš šios kompanijos gaminamų modelių, išties efektingai atrodantis pleišto silueto dvejų durų visureigis.
Tarp serijinių gamybai paruoštų automobilių, kurie netrukus pasieks prekybos salonus, vertėtų išskirti „Audi A7 Sportback”, „Volvo V60”, „Mercedes-Benz CLS”, BMW X3, „Opel Astra Sports Tourer” ir „Mazda 5”.
Kovojant su ekonomikos nuosmukiu Europoje, automobilių gamintojams tenka laikytis ir griežtų ES aplinkosaugos nuostatų.
Todėl didžiausias viltis Europos automobilių pramonė sieja ne su Senuoju žemynu, bet su augančiomis ir ne tokius griežtus reikalavimus keliančiomis Kinijos, Rusijos, Indijos, Brazilijos rinkomis.
Dar vėliau gamintojai tikisi užkariauti Indoneziją, Vietnamą, Pakistaną, Egiptą ir Filipinus. Šalis, kuriose gyvena po 80 milijonų gyventojų.
Už teršimą – baudos
120 gramų. Tai ne trys taurės prancūziško konjako, kurio išgėrus rekomenduojama nesėsti prie vairo. Tokio anglies dvideginio (CO2) kiekio, išmetamo į aplinką, nuo 2012 metų negalės viršyti automobiliai.
Už kiekvieną viršytą gramą automobilių gamintojai mokės baudas, siekiančias nuo 5 eurų (17 litų) iki 95 eurų (330 litų). Baudos dydis priklausys nuo to, kaip smarkiai automobiliai viršys nustatytą normą.
Nuo 2020 metų visų automobilių gamintojų į aplinką išmetamo CO2 vidurkis negalės būti didesnis nei 95 gramai kilometrui (šiuo metu leidžiama norma yra 140 gramų).
Tiesa, šios taisyklės kurį laiką nebus taikomos iki 10 tūkstančių vienetų automobilių gaminančioms bendrovėms, tokioms kaip „Ferrari”, „Lamborghini”, „Maserati”, „Rolls-Royce”.
Siekdami sumažinti CO2 emisijos rodiklius, gamintojai metasi prie elektromobilių. Mat taršos lygis skaičiuojamas pagal bendrą visų parduodamų automobilių modelių skaičių. Nė gramo CO2 į aplinką neišmetantys elektromobiliai gerokai sumažina taršos vidurkį.
Būtent todėl nuo 2010 iki 2013 metų Europoje debiutuos bent 17 elektra varomų modelių: „Citroen C-Zero”, „Peugeot iOn”, „Think City”, „Ford Transit Connect”, „Ford Focus”, „Mitsubishi i-MiEV”, „Nissan Leaf”, „Renault Fluence”, „Kangoo”, „Twizy” ir „Zoe”, „Audi R8 e-Tron”, „Smart ForTwo”, „BMW Megacity Vehicle”, „Volkswagen Blue-e-Motion”, „Volkswagen E-Up”, „Volkswagen E-Jetta”.
Automobilių rinkos analitikai klausia, ar elektros tinklai bei jų infrastruktūra yra pasiruošę masiniam elektra varomų automobilių naudojimui? Ar nesutriks elektros tiekimas, kai visi elektromobilių savininkai įkiš jungtukus į elektros lizdus? Ir ar kas apskaičiavo, kiek gaminant didesnį elektros energijos kiekį bus papildomai teršiama gamta?
Tad siekiant, kad elektromobiliai neterštų gamtos, jie turėtų būti kraunami elektros energija, gaunama iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių – saulės, vėjo ir vandens.