Kauno miesto mero patarėjas „Žalgirio“ arenos statybos klausimams Vygantas Gudėnas sakė, kad kelte esančiame vilkike yra pakrauta maždaug 500 kv. m stiklo.
„Kol kas nežinoma, ar kelte esantis stiklas dar bus tinkamas fasadui. Todėl nieko nelaukiant buvo užsakyta papildoma partija stiklo, kad darbai nesustotų. Maždaug po trijų savaičių stiklai bus Kaune, todėl gaisras kelte nesutrikdys darbų grafiko“, - sakė V.Gudėnas.
Keltas šiuo metu yra netoli Danijos. Laive yra stiklai, skirti užsandarinti viršuje esantį techninį aukštą. Stiklus montuoja bendrovė „KG Constructions“, kurios direktorius Linas Karžinauskas operatyviai pasirūpino nauju užsakymu.
Iki lapkričio mėnesio pastatas turi būti visiškai užsandarintas. Turi būti ne tik sudėti langai, bet ir įrengti transporto įvažiavimo vartai. Lapkričio mėnesį pastatas jau bus šildomas, todėl statybininkai galės dirbti nešaldami. Bendras arenos fasado plotas siekia 7711 kv. m.
Kiekvienas stiklas yra pagamintas individualiai, turi savo serijos numerį ir tiksliai atitinka autentiškai išlietus aliuminio profilius. Tai ne tik leidžia išvengti broko, nes stiklai montuojami individualiai pagal brėžinį bei serijos numerį, bet ir pagreitina darbą.
Stiklai arenos fasadui vežami tiesiai iš gamintojo Vokietijoje, šiuo metu kroviniai atvyksta į Kauną kiekvieną dieną. Vieno lakšto svoris siekia 300 kilogramų. Tai yra itin aukštos kokybės gaminys - „Extra Clear“ stiklas yra skaidresnis nei mums įprastas stiklas, naudojamas buityje. Jis taip pat pasižymi puikia šilumine varža. Pietinės bei vakarinės fasado plokštumos stiklai turi papildomą šviesą kontroliuojančią funkciją. Visi stiklo paketai atitinka aukštus saugumo reikalavimus.
„Kartais klausiama, kodėl pasirinkti vokiški langai? Praūžus krizei Lietuvoje neliko patikimų stiklo paketų gamintojų, kurie galėtų per trumpą laiką patiekti apie 7000 kv. m aukščiausios kokybės bei įvairių tipų stiklo paketų. Arena yra ypatingas statinys savo architektūriniais sprendimais, stiklo paketų dydžiais, svoriais bei struktūra. Vokiečių gamintojams tai - ne kliūtis, jų pajėgumai bei technologinės linijos leidžia įgyvendinti šiuos sprendimus. Tačiau svarbiausias veiksnys, kodėl buvo priimtas sprendimas stiklo paketus tiekti iš Vokietijos - ypač aukšta kokybė bei projekto įvykdymo garantijos“, - teigė „KG Constructions“ direktorius Linas Karžinauskas.
Ekspertai surado juodąją dėžę
Ekspertai surado Baltijos jūroje užsiliepsnojusio Lietuvos kelto „Lisco Gloria“ juodąją dėžę. Tai turėtų padėti tyrimui, Kopenhagoje sakė laivybos kompanijos DFDS atstovas Gertas Jakobsenas.
Juodoji dėžė turėtų būti perduota Kylio žinyboms, tiriančioms nelaimės priežastis.
Iš Kylio uosto išplaukusiame kelte „Lisco Gloria“ naktį į šeštadienį nugriaudėjo sprogimas, sukėlęs gaisrą. Išgelbėti visi 236 laive buvę keleiviai ir įgulos nariai.
Keltas šiuo metu yra už 4 km į pietus nuo Danijos Langelando salos. Prieš nutempiant laivą nuodugniai ištirti, iš jo pradžioje turi būti išpumpuotas vanduo, sakė G.Jakobsenas.
Greičiausiai ateinančiomis dienomis į laivą įžengs draudimo ekspertai, kurie įvertins preliminarią žalą.
Nors išdegusio laivo viršutinis denis virto degėsių krūva, o jo šone žioji didžiulė skylė, nuostoliai denio apačioje greičiausiai yra mažesni nei tikėtasi, sakė G.Jakobsenas. Mašinų skyrius, pavyzdžiui, nėra išdegęs, tačiau neaišku, ar jis veikia.
Olandų ekspertai mėgina pasiekti laivo degalų baką ir jį apsaugoti. Kol kas nėra požymių, kad būtų ištekėję degalai ar užteršta Baltijos jūra.