Valstybė paskolas ėmė ir neteisėtai

Kontrolierių teigimu, tikėtina, kad dėl to valstybė mokėjo per dideles palūkanas ir pabloginto sąlygas kitiems paskolų gavėjams.

Finansų ministerija teisinasi, kad neviešu būdu pradėta skolintis esant ypatingoms sąlygoms, kai skubiai reikėjo lėšų pensijoms ir algoms mokėti, o norinčių skolinti buvo mažai.

Tačiau kontrolieriai pastebi, kad neviešas skolinimasis už išpūstas palūkanas tęsėsi ir gerėjant ekonomikos situacijai. Ir tik šių metų liepą buvo patvirtintos taisyklės, kaip viešai iš Lietuvos bankų skolintis eurais.

Vadinamuoju neviešu būdu iš Lietuvos bankų valstybė pradėjo skolintis 2008-ųjų pabaigoje. Užuot siūliusi bankams varžytis palūkanų aukcionuose, Finansų ministerija prašė pateikti paskolos pasiūlymą.

VK pažymi, kad visi neviešo skolinimosi sandoriai, išskyrus vieną, buvo sudaryti didesnėmis palūkanomis nei vieši.

Ir viešu, ir neviešu būdu skolino tie patys bankai, todėl jie buvo suinteresuoti nebedalyvauti viešuose aukcionuose ir neskolinti pigiau, tvirtina VK.

Kontrolieriai taip pat priekaištauja, kad Finansų ministerija investuotojus apie neviešą skolinimą informuodavo itin nenoriai ir šykščiai.

„Nė vienas oficialus šaltinis nepateikė detalios informacijos apie neviešus vertybinių popierių išleidimus. Tai klaidina vartotojus”, – pareiškė kontrolieriai.

„Buvo naudojamasi iš anksto neplanuota galimybe skolintis kitomis sąlygomis nei aukcionuose.

Jeigu ja nebūtų buvę pasinaudota, jau 2009-ųjų pradžioje valstybė būtų negalėjusi mokėti pensijų, socialinių išmokų, atlyginimų pedagogams, medikams”, – rašoma Finansų ministerijos komentare.

Esą 2009 metų pradžioje aukcionuose buvo pateikti pageidavimai gauti ir 13 proc. viršijančias palūkanas. O vieno aukciono metu valstybei siūlyta skolinti ir už 16 proc.

Valstybės kontrolė ir ministerija nesutaria, ar pastaroji išvis turėjo teisę skolintis neviešai.

Kontrolieriai savo ataskaitoje taip pat pažymi, kad apskaičiuodama valstybės skolą Finansų ministerija suklydo daugiau kaip šimtu milijonų litų.

Tiesa, skola ne sumažinta, o padidinta 123,08 mln. litų.

VK nuomone, Finansų ministerija neteisingai priskaičiavo, kad kylant dolerio kursui didėjo paskolos doleriais vertė. Valstybės paskolos specialiomis priemonėmis yra apsaugotos nuo šio kurso svyravimo.

Be to, valstybė esą prarado ne mažiau kaip 400 tūkst. litų palūkanų, nes ištisą mėnesį užtruko konvertuoti pernai pasiskolintus 1,5 mlrd. JAV dolerių į litus.

Tiek užtruko, kol valstybė sutarė su bankais apsidrausti nuo rizikos, kad kis JAV dolerio ir euro santykis.

Doleriai, už kuriuos jau buvo skaičiuojamos palūkanos, nenaudojami gulėjo Lietuvos banko einamojoje sąskaitoje. Už tai nebuvo mokamos palūkanos.

„Praėję metai buvo ekstremalių išbandymų metai. Valstybei kritiškai reikėjo pasiskolinti, o skolintojų trūko, buvo abejojama net ir didesnių valstybių galimybėmis skolas sugrąžinti.

Ne visada sprendimai buvo patys geriausi, bet tuo metu visos priemonės buvo tinkamos. Manau, Finansų ministerijos priemonės buvo naudojamos tiek tinkamai, kiek tuo metu leido situacija.”