Į Kanados Monrealio mieste vykusį Pasaulio energetikos forumą susirinkusius energetikus iš daugiau kaip šimto šalių bei 70 ministrų S.MacLeanas ragino pažvelgti už Žemės ribų.
„Nepanaudota kosmoso energija pasireiškia tokiuose dalykuose kaip juodosios skylės, – pasakojo S.MacLeanas, pats skriejęs aplink Žemę 1992 ir 2006 metais. – Mes žinome, kad juodosios skylės egzistuoja, tik iki galo jų dar nesuprantame.
Bet svarbiausia yra pripažinti, kad ten yra daugiau energijos, negu jūs galite įsivaizduoti. Šią energiją galima panaudoti Žemėje labai ilgam laikui.”
Iššūkis – klimato kaita
Tiesa, kosmoso energija kol kas lieka tik ateities projektuose. O dabar pasaulio energetikai bando susidoroti su žemiškomis problemomis.
Jau kelerius metus pagrindinis tikslas yra pažaboti klimato atšilimą, skatinant naudoti alternatyvius energijos šaltinius.
Energetikos sektorius vis dar yra pagrindinis klimato kaitos pasaulyje kaltininkas – dėl jo į aplinką išmetama 60 proc. vadinamųjų šiltnamio dujų.
„Mūsų energetikos politika turi būti susijusi su kova prieš klimato kaitą”, – pristatydamas ES prioritetus pabrėžė Europos Parlamento vadovas Jerzy Buzekas.
Investuoja į naujoves
Klimato šilimą gali padėti sustabdyti ketvirtosios kartos atominiai reaktoriai bei anglies dvideginio surinkimo ir saugojimo technologijos.
Taip pat numatoma plėtoti fotoelektros ir elektros kaupimo technologijas, o degalų rinkos ateitis siejama su antrosios kartos biodegalais.
Šios energetikos kryptys turėtų tapti gelbėjimo ratu pasauliui nuo susinaikinimo.
„Keletas naujovių, tokių kaip protingi namai, neabejotinai pakeis energijos vartojimo įpročius. Žmonės daugiau sužinos apie išteklių vertę ir sieks efektyviau juos naudoti”, – sakė Pasaulio energetikos tarybos pirmininkas Pierre’as Gadonneix.
Jo teigimu, pasaulyje pakanka gamtinių išteklių, kurie patenkintų energijos poreikius. Tačiau problemų kyla dėl nelygaus išteklių pasiskirstymo tarp valstybių.
Be to, didinant energijos tiekimo saugumą neišvengiamai auga ir kainos.
Ateitis – skalūnų dujoms?
Vis daugiau dėmesio pasaulyje sulaukia skalūnų dujos, kurias mokslininkai neretai pavadina ateities kuru.
Manoma, kad šių dujų atsargos pasaulyje siekia 456 trilijonus kubinių metrų (įprastinių dujų – 186 trilijonai).
Tačiau iki šiol neaišku, ar tokias dujas išgauti apskritai apsimoka.
Iki šiol atlikti tyrimai – nepalankūs šiam kurui. Pirmiausia įrengti dujoms išgauti reikalingą infrastruktūrą būtų pernelyg brangu. Šiuo metu tik 32 iš 142 jūrinių telkinių yra tinkama infrastruktūra, kuri sumažintų pradines investicijas.
Be to, išgauti skalūnų dujoms reikia daugiau energijos nei gamtinėms dujoms, todėl būtų išmetama daugiau anglies dvideginio. Todėl siūloma plėtoti vadinamąsias švarias akmens anglių technologijas, įrengiant anglies dvideginio saugyklas.
Atominė energija atgijo
Prieš kelerius metus dar neretai buvo klausiama, ar atominė energetika kada nors atgis. Dabar pasaulio energetikai jau drąsiai kalba apie jos atgimimą.
Skelbiama, kad šiuo metu pasaulyje statoma apie 60 branduolinių reaktorių.
JAV atominių reaktorių gamintojos „Westinghouse” Amerikos regiono vadovas Jimas Ferlandas teigė, kad atominė energija reikalinga dėl kelių priežasčių.
Ši energijos rūšis ne tik sumažina šiltnamio dujų išmetimą, bet ir turi stabilų kuro šaltinį, nedidelė kilovatvalandės gamybos savikaina, yra pastovesnė, be to, sulaukė didžiausio kada nors turėto visuomenės palaikymo.
Prancūzijos atominių reaktorių gamintojos „Areva” prezidentė Anne Lauvergeon kalbėjo, kad branduolinė energetika žengė daug svarbių žingsnių, iš kurių vienas svarbiausių – tai pasiekta galimybė perdirbti panaudotą kurą.
Šių metų pradžioje pasaulyje veikė 437 branduoliniai reaktoriai. Vienuolikos reaktorių statyba prasidėjo pernai, dešimties iš jų – Azijoje.
Itin aktyviai atominę energetiką plėtoja Kinija. Žemyninėje dalyje ji turi 11 veikiančių elektrinių, 22 reaktoriai yra statomi, o dar 12 statyba yra patvirtinta, veikti jie pradės iki 2020-ųjų.
Lietuva privalo nesuklysti
Anot Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto vadovo Rymanto Juozaičio, mūsų šalis, kaip ir kitos pasaulio valstybės, energetikos sektoriuje sprendžia tas pačias problemas. Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama klimato šilimui mažinti.
„Alternatyvūs energijos šaltiniai yra vienas svarbiausių prioritetų sprendžiant klimato kaitos problemas. Kiekviena šalis pagal savo klimato ir geografines sąlygas turėtų nusistatyti prioritetus, kaip plėtoti alternatyviąją energetiką.
Pietinėms šalims prioritetai yra saulės, vėjo ir vandens energija, o šiaurinėms valstybėms, kurioms reikia spręsti ir šildymo problemas, prioritetas turi būti biomasės naudojimas, taip pat vandens ir vėjo energetika”, – sakė R.Juozaitis.
Tačiau viso pasaulio energetikai pripažįsta, kad klimato kaitos problemų sprendimas neišvengiamai didins ir elektros kainas vartotojams.
Energijos ištekliai – neamžini
* Dabar pasaulyje apie du milijardus žmonių neturi elektros.
* Apskaičiuota, kad jei 2050 metais likusi pasaulio dalis pasiektų Šiaurės Amerikos gyvenimo lygį, energijos poreikis būtų triskart didesnis negu dabar.
* Viena seniausiai naudojamų kuro rūšių yra anglys. Pasaulio energetikos tarybos duomenimis, ekonomiškai naudinga anglis išgauti 75 šalyse. Iš viso anglių ištekliai siekia 860 mlrd. tonų. Jų užtektų šimtui metų.
* Nors dėl taršos reikalavimų anglių naudojimas buvo apmažėjęs, dabar, atsiradus naujoms taršos mažinimo technologijoms, anglių kasmet sunaudojama vis daugiau.
* Daugiausia anglių naudoja Kinija, JAV ir Indija. Iki 2030 metų šio kuro sunaudojimas turėtų padidėti net 60 proc.
* Tuo tarpu naftos išteklių pasauliui užteks tik 41 metams. Apskaičiuota, kad išgaunamos naftos pasaulyje yra 163 mlrd. tonų.
* Gamtinių dujų užteks 54 metams. Jų iš viso yra apie 186 trilijonus kubinių metrų.
* Urano, kuris yra pagrindinis atominių elektrinių kuras, atsargų turi 47 šalys, išgauna tik 18 (daugiausia – Kanada, Kazachstanas ir Australija).
* Sparčiai pasaulyje plėtojama ir bioenergetika. Mediena, žemės ūkio ir komunalinės atliekos yra pagrindinė žaliava šilumai ir elektrai gaminti iš biomasės.
* Susidomėjimas biodegalais –etanoliu ir biodyzelinu – šiuo metu didžiausias negu bet kada. Tai lemia gerokai išaugusios naftos kainos. Pirmą kartą nuo 1930 metų į JAV importuotos naftos kainos pralenkė šalyje išaugintų grūdų (kukurūzų) kainas. JAV ir Brazilija šiuo metu yra pagrindinės etanolio gamintojos pasaulyje.