„ŪP“ teiravosi, kokie pokyčiai įvyko po žuvininkystės sektoriaus reorganizavimo Laukystos žuvų veislyne.
Įsteigtas žvejų mėgėjų
Laukystos žuvų veislyną Kaišiadorių r., Mančiūnų k. prieš 45 m. savo lėšomis įsteigė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija. Čia buvo inkubuojami ikreliai ir paauginamos žuvytės, kurios būdavo išleidžiamos į draugijai priskirtus vidaus vandens telkinius.
Atkūrus nepriklausomybę Laukystos žuvų veislynas perduotas Aplinkos ministerijai, o nuo 1997 m. jį perėmė Žemės ūkio ministerija. Todėl dabar LMŽD jokių teisių į veislyną neturi. Tačiau jos išsinuomotus tvenkinius veislynas papildo žuvų jaunikliais.
Dabar šiai įmonei priklauso 240 ha žemės, tvenkinių veidrodinis plotas – 137 ha. Veislyno žemės valdos nusidriekusios 8 km. Nepaisant, kad tvenkiniai įrengti seniai, jie prižiūrimi gerai. Čia puikiai jaučiasi ir gerai auga mažosios žuvytės, nes tokiuose tvenkiniuose nėra didelių plėšrūnių žuvų.
Po reorganizacijos įmonėje iš 16 liko 13 darbuotojų. Kaip anksčiau, taip ir dabar visus specifinius žuvininkystės reikalus tvarko ilgametis vyriausiasis žuvininkas Antanas Lazaravičius, o įmonei vadovauja šiemet konkursą laimėjęs policijos ekskomisaras Petras Balbyšovas.
Tvenkiniuose - sterkų ir lydekų jaunikliai
Pasak P. Balbyšovo, šiais metais Laukystos žuvų veislynas buvo įpareigotas iki 2 gramų svorio paauginti 300 tūkst. sterkų, 50 tūkst. 60-80 g svorio šiųmetukių lydekaičių, 10 tūkst. 250-300 g dvimečių karpių.
Nepaisant, kad Laukystos veislynas aprūpintas modernia žuvų ikrelių inkubavimo įranga, sterkų lervutes atsiveža iš Žuvivaisos tarnybai priklausančio Rusnės poskyrio. Ką tik išsiritusios ir į vandens telkinį suleistos lervutės neišgyventų, jas išgaudytų ešeriai, lydekos ir kitos plėšrūnės žuvys, liktų gal tik vienas procentas. Todėl sterkų lervutes būtina paauginti.
Kaip „ŪP“ pasakojo Laukystos poskyrio vadovas P. Balbyšovas, lervutėms auginti specialiai paruošiamas tvenkinys. Pirmiausia jis išvalomas, paskui dezinfekuojamas ir užpildomas vandeniu iš saugyklos. Kad į tvenkinį nepatektų stambios plėšrūnės žuvys, ant vamzdžio, kuriuo teka vanduo į tvenkinį, dedamas sietas.
Į užpildytą vandeniu tvenkinį suleidžiama karosų, kurie neršia du kartus per metus, o jų mailiumi minta lervutės. Be to, į tvenkinį dar įverčiama mėšlo, kad veistųsi įvairūs bioorganizmai. Taip paruoštame tvenkinyje sterkų lervutės auginamos tris mėnesius. Šiemet apie 300 tūkst. gerokai ūgtelėjusių sterkų jauniklių buvo suleista į Kauno marias.
Karpių ir lydekų ikreliai inkubuojami Laukystoje. Įmonės tvenkiniuose laikomos dvi motininių lydekų ir karpių reproduktorių bandos, iš kurių imami ikreliai ir pieniai. Lydekų lervučių auginimo technologija panaši kaip sterkų. Kitąmet numatoma inkubuoti lynus, nes šios žuvys labai paklausios.
Kai „ŪP“ lankėsi Laukystos žuvų veislyne, vieno nemažo tvenkinio vanduo buvo baigiamas nuleisti.
Siauru, dar srovenančiu grioveliu iš tvenkinio plaukė paskutinės lydekaitės, kurias darbininkai tiesiog sietiniais samčiais sėmė ir pylė į traktorinę cisterną.
Nepaisant didelių vasaros karščių (seklesniuose tvenkiniuose vandens temperatūra siekė net 30 laipsnių), Laukystos veislynas nuostolių nepatyrė, nes visuose tvenkiniuose vanduo prateka. Lydekaitės gražiai nuaugusios. Kai kurios gal ir kilogramą svertų. Tarp lydekų pasitaiko ir vienas kitas stambus amūras. Šios žuvys Laukystoje masiškai neauginamos, bet jų yra kiekviename tvenkinyje, kad sumažintų augmenijos.
Nuleisto tvenkinio žuvys vežamos į rūšiavimo tvenkinį, iš kurio keliaus pagal paskirtį į vandens telkinius, pirmiausia į valstybinius. O kai įpareigojimas bus įvykdytas, likusią išaugintos produkcijos dalį veislynas parduos privatiems vandens telkinių savininkams.
Miglotos ateities perspektyvos
„ŪP“ paklaustas apie veislyno ateities perspektyvas, Laukystos vadovas P. Balbyšovas pareiškė, kad apie tai nenorėtų kalbėti. Jam pačiam įmonės ateitis atrodo miglotai.
Ko gero, tokios pat nuomonės yra visų Žuvininkystės tarnybos žuvų veislynų vadovai. Mat valdžios viršūnėse sklando kalbos, kad geriausia būtų visas tas žuvininkystės įmones, priklausančias Žuvininkystės tarnybai, paversti „uabais“, t.y. privatizuoti.
P.Balbyšovas sakė nematąs privačių veislynų pranašumų prieš valstybinius, abejoja jų išaugintų žuvų jauniklių kokybe. Be to, privačių veislynų savininkai sukeltų lervučių ir paaugintų žuvyčių kainas, dėl to sumažėtų žuvų ištekliai vidaus vandenyse.
Tokios valstybinių žuvų veislininkystės įmonių vadovų nuotaikos susiformavo nuo pat žuvininkystės sektoriaus reorganizavimo pradžios. Per pusmetį Laukystos žuvų veislyne neatsirado nieko nauja. Ir artimiausiu metu nenumatytos investicijos į žuvivaisos plėtrą.
Ant P.Balbyšovo darbo stalo guli pluoštas asociacijų sąjungos „Žuvininkų rūmai“ prezidento Leono Kerosieriaus laiškų, adresuotų ne tik mūsų šalies vadovams, bet ir Europos Komisijos pirmininkui J.M. Barosui bei Europos Komisijos Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinio direktorato generalinei direktorei Lowri Ivans.
Juose reiškiamas susirūpinimas dėl valstybinių žuvivaisos įmonių likimo. Žuvininkų visuomeninės organizacijos reikalauja, kad žuvivaisos įmonės būtų valstybinės, kad valstybė prižiūrėtų žuvų išteklių gausinimą vidaus vandenyse. Taip pat reikalaujama parengti ilgametę žuvivaisos programą iki 2020 m., taip pat ES finansuojamus projektus, susijusius su žuvininkystės plėtra. Tarp būtinų parengti projektų minimas ir naujų technologijų diegimas Laukystos žuvų veislyne.