„Tegul „Kovą“, jo kapitoną ir įgulos narius sėkmė lydi visur, kur jie
plaukios“, - šventindamas neatpažįstamai pasikeitusį žvejybos ir
transporto laivą ištarė Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos
klebonas Vilius Viktoravičius. Gero vėjo modernizuoto laivo įgulai
linkėjo į iškilmes atvykę žvejų organizacijų, uostamiesčio vadovai.
„Smagu, kad nuo 2005 metų Klaipėdos įmonėje „Laivitė“ remontuotas laivas
dabar atrodo kaip naujas. Darbai užsitęsė tik todėl, kad joks Lietuvos
bankas nenorėjo suteikti kreditų, o remontininkai buvo užimti - turėjo
kitokių užsakymų. Teko verstis savo ištekliais“, - per iškilmes
kalbėjo „Baltlantos“ direktorius Bronius Bikulčius.
Iš senojo laivo liko tik korpusas, pagrindinis variklis, o visi kiti
įrengimai pakeisti naujais. Vidaus patalpose įrengtas modernus žuvų
dorojimo cechas, sumontuoti galingesni šaldytuvai. Atnaujintame laive
telpa triskart daugiau produktų. Jis gali gabenti apie 2400 tonų jūros
gėrybių - šaldytų žuvų, miltų, taukų. „Kovo“ įgulą sudaro 80 žmonių.
„Baltlantos“ vadovai dar nesuskaičiavo, kiek kainavo net aštuonerius
metus trukęs laivo remontas. Žvejybos laivų rinkos ekspertai mano, kad
tam prireikė apie 10-15 mln. JAV dolerių. Sumaniusi įsigyti naują
tokio pajėgumo laivą įmonė turėtų pakloti apie 60-80 mln. eurų.
„Apie tokias lėšas galime tik svajoti, todėl teko ieškoti kitokios
išeities. Modernizuojant senus žvejybos laivus, sąnaudos gali būti 3-6
kartus mažesnės, nei perkant naujus. Visame pasaulyje žvejybos laivynas
sensta, Europoje niekas nebenori jų statyti“, - sakė B.Bikulčius.
„Baltlantos“ vadovai apgailestauja, kad Lietuvoje veikiančioms kelioms
okeaninės žvejybos įmonėms nelengva pasinaudoti Europos Sąjungos (ES)
siūloma parama. Bent jau anksčiau tai buvo neįmanoma dėl sudėtingų
biurokratinių procedūrų. Kol kas vienintelė ES paspirtis žvejams -
galimybė pigiau įsigyti žvejybos Šiaurės Atlanto vandenyne kvotas.
„Prieš penkerius metus įsipareigoję supjaustyti į metalo laužą
atitarnavusį žvejybos laivą „Kiras“, gavome ES paramą. Tačiau
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT) užkliuvo šio laivo
žurnalai su žūklės duomenimis. „Kiro“ jau seniai nebėra, o dėl ES
paramos iki šiol bylinėjamės teismuose“, - pasakojo B.Bikulčius.
Atnaujintą „Kovą“ į pirmąjį reisą išlydėjo ir naujasis Žuvininkystės
departamento direktorius Darius Nienius. Palinkėję įgulai gerų reisų ir
laimikių jis „Baltlantos“ laivo kapitonui Vaidui Balsevičiui įteikė
dovaną - didžiulę porceliano lėkštę su žuvies atvaizdu. Kažkada
V.Balsevičius šiuo laivu buvo išplaukęs į savo pirmąjį reisą.
„Stengsimės, kad ES parama pasiektų ne tik vidaus vandenyse, bet ir
jūrose bei vandenynuose žūklaujančias verslo įmones“ - „Baltlantos“
vadovus patikino anksčiau ir FNTT struktūrose dirbęs D.Nienius.
„Kovas“ išplaukė į Mauritanijos zoną, kurioje „Baltantos“ veiklą irgi
riboja kvotos. Gretimoje Maroko zonoje įmonės laivams buvo leidžiama
per metus sužvejoti apie 15 tūkst. tonų žuvų. Tenykštėse platumose
dabar žūklauja penki dideli įmonės laivai. Pasak B.Bikulčiaus, visi
„Baltlantos“ laivai gali išnaudoti dvigubai didesnes kvotas.
„Baltlanta“ iš Mauritanijos papildomai pirkdavo ir komercines žvejybos
kvotas. Jos buvo brangesnės - už vienos dienos žūklę tekdavo pakloti
1700 JAV dolerių. Didesnę dalį šaldytų laimikių įmonės laivai plukdo į
Nigerijos, Kamerūno, Namibijos, kitų Afrikos šalių uostus, o Lietuvą
patenka tik konservams tinkančios žuvys - skumbrės ir sardinėlės.
„Galiu pasidžiaugti, kad okeaninė žvejyba nesunyko - žmonės turi darbo,
jūrose ir vandenynuose žūklaujančios šalies įmonės per metus rinkai
pateikia apie 120 tūkst. tonų žuvų“, - pažymėjo Lietuvos žuvininkystės
produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila.
Prie Afrikos krantų žūklauja ir pagrindiniai „Baltlantos“ konkurentai -
Norvegijos, Olandijos, Rusijos, Islandijos žvejai. Ramųjį vandenyną
raižo Japonijos, Korėjos, Kinijos traleriai. Tarp jų galima pamatyti
„Jūrai“ kažkada priklausiusių žvejybos bei transporto laivų, pusvelčiui
parduotų įvairioms lengvatinėse zonose registruotoms verslo įmonėms.
Buvęs „Jūros“ laivų kapitonas Aleksandras Lobačiovas nenoriai prisimena
senus laikus: „Tuomet patys naujausi ir geriausi „Jūros“ laivai buvo
perleisti Žemės ūkio bankui, kuriam okeaninė žvejyba nerūpėjo. Lietuvos
verslininkai norėjo kelis jų įsigyti už 3,5 mln. JAV dolerių, tačiau
bankininkai nesutiko. Vėliau laivai buvo pigiau parduoti Islandijos,
Rusijos įmonėms. Jos samdė Lietuvoje be darbo likusius žvejus“.
Prieš 30 metų Lenkijos Gdynės uosto statykloje sumontuotas „Kovas“
(ankstesnis vardas - „Archimedas“) irgi yra gėdingai bankrutavusios
žvejybos laivyno įmonės „Jūra“ palikimas. Prieš 14 metų „Baltlantos“
savininkai įsigijo šį laivą ir jį pavadino „Rytu“. Iki 2002 metų kaip
transporto refrižeratorius naudojamas „Rytas“ iš Šiaurė Atlanto rajonų
gabeno šaldytus žuvų produktus į įvairius Afrikos valstybių uostus.
Pavojingais maršrutais plaukiojusį „Rytą“ prieš dešimtmetį buvo užgrobę
pačios skurdžiausios Afrikos šalies - Pusiaujo Gvinėjos - kariškiai.
Nuplukdę laivą į uostą afrikiečiai dalį krovinio nugvelbė. Nebūtais
pažeidimais apkaltintas kapitonas ir dar keli jūrininkai buvo įkalinti.
„Rytui“ leista išplaukti po 40 parų, kai savininkai sumokėjo išpirką.