„2011 m. biudžeto projekte dar nematome esminių struktūrinių pertvarkymų, kurių“prašosi“ atskiri viešieji sektoriai - kadangi mokestinių pajamų santykis su BVP Lietuvoje yra žemas, turime suprasti, kad kiekvienas pajamų litas yra labai brangus, ir nebandyti tęsti ar prisiimti įsipareigojimų, iš esmės nepakeliamų turint tokį perskirstymą, arba be išankstinių nuostatų svarstyti, kaip galime padidinti perskirstymą. Išlaidų braukymo visiems vienodu procentu laikas pasibaigė, sekvestracija nebėra veiksminga“, - teigė I. Šimonytė, antradienį Seime pristatydama kitų metų biudžetą.
Pasak ministrės, Vyriausybė, siekdama visų pirma išlaidų optimizavimo, sudarė komitetą iš mažus biudžetus valdančių ministrų, kurių užduotis bus kartu su didelius biudžetus valdančiais ministrais ieškoti sprendimų jų srityse, kurie leistų išlaidas optimizuoti ilgam laikotarpiui, o ne laikyti suspaustas tarsi spyruoklę, kuri atšoktų vos pagerėjus finansinei būklei ir taip vėl grėstų deficito „sprogimu“.
„Visi pasiūlymai tais klausimais yra labai svarbūs, net jeigu jie yra radikalūs. Turime suvokti, kad ilguoju laikotarpiu mūsų įsipareigojimai privalo atitikti mūsų sumokamus mokesčius, todėl jeigu mokesčių norime mokėti mažai, už daugelį dalykų tiesiog reikės mokėti tiesiai iš kišenės“, - sakė I. Šimonytė.
Pristatydama kitų metų nacionalinį biudžetą finansų ministrė I. Šimonytė vadino svarbia tarpine stotele į artimiausio laikotarpio Lietuvos finansų politikos tikslą - deficito sumažinimą iki Mastrichto kriterijaus, tai yra 3 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Deficito sumažinimas iki 3 proc. BVP ir netrukus po to biudžeto struktūrinis subalansavimas yra būtinas Lietuvai, siekiant stabilizuoti augančią skolą. Todėl raginčiau nespekuliuoti tariamomis Vyriausybės ambicijomis kuo greičiau įstoti į euro zoną, o aiškiai susitarti - deficito sumažinimas būtinas mums patiems, o ne eurui ar euro zonai“, - pažymėjo I. Šimonytė pristatydama biudžetą.
Konvergencijos programoje projektuojamas 5,8 proc. BVP deficitas 2011-iesiems. Toks tikslas yra minimaliai būtinas, siekiant padėti pagrindą 2012-aisiais deficitą sumažinti iki Mastrichto kriterijaus - 3 proc. BVP. Ministrė priminė, kad pagal perviršio deficito procedūros principus, pajamos, kurios būtų gautos dėl pasikeitusios makroekonominės aplinkos, t.y. jeigu būtų pagrindas makroekonominių rodiklių projekcijas peržiūrėti aukštyn, turi būti naudojamos papildomam deficito mažinimui.
Deficito ir skolos mažinimą pagrindiniu tikslu laikanti finansų ministrė
Ingrida Šimonytė kartu nenuoširdžiu vadina pastaruoju metu išaugusį
susirūpinimą dėl esą "praskolintos Lietuvos".
"Viena vertus,
džiaugiuosi, nes po metų mane pagaliau išgirdo - nuo pirmųjų darbo
finansų ministre dienų kartojau ir kartosiu - kad deficito ir skolos
mažinimas yra pagrindinis mūsų uždavinys. Tačiau negalima nepastebėti ir
fakto, bylojančio, kad naujai pradėtos lieti ašaros dėl neva
"praskolintos Lietuvos" nėra nuoširdžios - nors ir pastaraisiais metais
augusi sparčiai, dėl nuosekliai valdomo deficito Lietuvos skola yra
viena mažiausių ES - mažesnę valstybės skolą turi tik naujokės Bulgarija
ir Rumunija bei nuosekliosios - Estija ir Liuksemburgas, o didžiosios
dalies ES valstybių narių skola du ir net tris kartus viršija Lietuvos
skolą", - kalbėjo I. Šimonytė antradienį Seime pristatydama kitų metų
nacionalinio biudžeto projektą.
Ministrė atkreipė dėmesį, kad Estijos ir Liuksemburgo skolos dydis yra ilgalaikės tvarios finansų politikos rezultatas.
"Ir aiškiai įrodo privalumus šalių, kur fiskalinė drausmė yra laikoma
mokesčių mokėtojų turtu, o ne ekonomistų išsigalvota nesąmone,
neleidžiančia politikams greitai pagerinti gyvenimą žmonėms. O tai
reiškia - gebėjimo blaiviai ir racionaliai vertinti padėtį - nei
užsiliūliuoti ūkio augimo metu gaunamomis viršplaninėmis pajamomis, o
jas kaupti, nei karštligiškai skolintis ūkiui gaivinti, neįvertinant,
kad skolos našta gali tapti sunkiai pakeliama ir ateityje neišvengiamai
reikalautų radikalių pajamų didinimo ar išlaidų mažinimo sprendimų", -
sakė I. Šimonytė.