Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir ūkio ministras Dainius Kreivys pyksta, kad Konkurencijos taryba nesužiūri kelti kainas neva susimokančių verslininkų.
„Dirbama nepakankamai efektyviai”, – pareiškė D.Grybauskaitė.
Jai antrina ir D.Kreivys: Konkurencijos taryba nėra aktyvi ir nevykdo tyrimų.
Bet gal pasyvumo priežastis – ne šiaip tingėjimas, o menki atlyginimai ir motyvacijos stoka?
O gal tokia situacija yra dėl kompetencijos stokos?
Juk verslo įmonė gali pasisamdyti 10 kartų geresnį teisininką, kad šis apgintų nuo trupinius teuždirbančio specialisto suregztų kaltinimų.
Vadovai – ne turtuoliai
Verslininkus turinčių prižiūrėti tarnybų vadovai uždirba mažiau nei vidutinio lygio specialistai prižiūrimose įmonėse.
Priežiūros tarnybų specialistų atlyginimai neviršija 2–2,5 tūkst. litų į rankas.
Prievaizdams trūksta lėšų užsakyti tyrimus ar pasamdyti konsultantus bei advokatus savo sprendimams ginti.
Priežastys paprastos: prižiūrėtojai dirba valstybės institucijose, kurių biudžetai yra karpomi. Šių institucijų darbuotojų atlyginimai nustatomi kaip bet kurio kito valstybės tarnautojo.
Tačiau šiems specialistams reikia kontroliuoti dideles ir įtakingas įmones, kuriose ir žemesnio lygio vadovai uždirba ne ką mažiau už patį šalies premjerą.
Pavyzdžiui, Konkurencijos tarybos vadovo vidutinė mėnesio alga šių metų antrąjį ketvirtį buvo 5,1 tūkst. litų, įskaitant visus priedus ir priemokas.
Atskaičius mokesčius, per mėnesį jam buvo išmokėta 3,9 tūkst. litų.
„Jaučiamės tarsi Dovydas, kovojantis su Galijotu”, – sakė Konkurencijos tarybos vadovas Jonas Rasimas.
Prašė daugiau pinigų
J.Rasimas praėjusią savaitę prašė parlamentarų skirti daugiau lėšų Konkurencijos tarybai.
Anot tarybos vadovo, darbuotojai noriai ir dažnai eina dirbti į prižiūrimas institucijas: „Darbuotojai nuolat bėga. Išlaikyti specialistus labai sunku. Palyginus mūsų atlyginimus ir finansus kad ir su kitomis valstybinėmis priežiūros įstaigomis, susidaro labai prastas vaizdas.”
Elektros bei šilumos tiekėjus prižiūrinčios Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) vadovės Dianos Korsakaitės alga ne daug skiriasi nuo J.Rasimo.
Neatskaičius mokesčių, ji uždirba 4,5 tūkst. litų per mėnesį. Komisijos prižiūrimų Rytų skirstomųjų tinklų vadovas pernai uždirbdavo 29 tūkst. litų, „Lietuvos energijos” vadovas – 20 tūkst. litų.
Darbas valstybės institucijoje vilioja jaunus ir nepatyrusius specialistus. Jiems tai – puiki proga įgyti patirties.
Tapę patyrusiais specialistais, šie žmonės pereina į kitą barikadų pusę.
Nei algų, nei galimybių
Buvęs ilgametis Vertybinių popierių komisijos bei VKEKK vadovas Virgilijus Poderys pasakojo, jog vienu metu dauguma naujų darbuotojų buvo ką tik universitetą baigę specialistai, norintys įgyti patirties.
„Kai pradėjau dirbti Vertybinių popierių komisijoje, t.y. prieš 15 metų, atlyginimai joje buvo palyginti labai geri.
Bet maždaug apie 2003–2005 metus pastebėjome, kad konkursuose dalyvauja tik vakarykščiai studentai, visiškai neslepiantys, jog po 2–3 metų, sukaupę žinių ir patirties, išeis dirbti į privatų verslą. Mes juos samdydavome, nes žinojome, kad jie turės motyvaciją dirbti. Žinoma, darbuotojų kaita buvo didžiulė”, – prisiminė V.Poderys.
Jis tvirtina, kad pasaulinė tendencija yra siekti, jog verslą prižiūrinčiose institucijose algos prilygtų vidutiniam kontroliuojamos rinkos lygiui arba jį viršytų. Net jei algos gerokai viršytų algas ministerijose.
„Manoma, kad verslą prižiūrintys žmonės turi gerai išmanyti verslą. Lietuvoje patyrę profesionalai gal ir norėtų ateiti dirbti į priežiūros tarnybą, tačiau čia turėtų būti geresnės darbo sąlygos.
O žmonių, kurie būtų dirbę versle, išmanytų prižiūrimų įmonių veiklą, pas mus labai trūksta”, – sakė V.Poderys.
Nepasitenkinimas – ir JAV
Jungtinėse Amerikos Valstijose nemažai įtakingų rinkos prižiūrėtojų yra finansuojami ir iš biudžeto, ir kitomis įmokomis. Jiems teka milijardai JAV dolerių. Tačiau ir čia netyla balsai, kad prižiūrėtojai galėtų uždirbti daugiau.
Kai šalį sudrebino finansų krizė, kurią prižiūrėtojai kažkodėl pražiūrėjo, pradėta kalbėti apie tai, kad savo atlyginimais prievaizdai negali konkuruoti su privačiu sektoriumi, nugriebiančiu geriausius protus.
Be to, kai prižiūrėtojų biudžetas priklauso nuo Seimo atitikmens – JAV Kongreso malonės, prasideda politiniai žaidimai bandant paveikti prievaizdus.
JAV vertybinių popierių ir biržų komisija (SEC) jau ne vienerius metus daugiau uždirba iš įmonių registracijos ir sandorių mokesčių, nei jai išlaikyti skiria Kongresas.
Nuo 2005 iki 2009 metų SEC pati uždirbo maždaug 7,4 milijardo dolerių, o iš valdžios dar gavo 4,5 mlrd. dolerių.
Nori būti nepriklausomi
Komisija, kurios 3,7 tūkst. darbuotojų prižiūri apie 35 tūkst. investicijų fondų, patarėjų, finansinių sandorių ir brokerių agentūrų, norėtų tapti finansiškai nepriklausoma nuo valdžios ir pati būti atsakinga už savo biudžetą.
Bet prieš tai piestu stoja politikai, kuriuos už virvučių tampo stiprios SEC nenorintys finansų rinkos lobistai.
SEC dažnai kritikuojama nesugebėjusi užkirsti kelio įvairiausioms finansinėms machinacijoms. Bet jos vadovai atšauna, kad visa tai dėl to, jog daugybę metų Kongresas mažino komisijos finansavimą, o Volstritas maudėsi doleriuose.
Pavyzdžiui, JAV bankus prižiūrinčioje institucijoje (OCC) dirbančio bankų tikrintojo metinė alga yra apie 100 tūkst. dolerių.
Tai yra apie 20 tūkst. litų per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Akcijų biržoje ar banke eilinis makleris tiek gali užsidirbti per dieną. Galbūt tai nebus pateikta kaip oficialus atlyginimas, bet metinių premijų koks nors „Goldman Sachs” tikrai nepagailės.
Pernelyg artimi ryšiai
Tačiau ne visada kliūtis yra pinigai. OCC kritikuojama, kad jos darbuotojai pernelyg gerai sutaria su bankininkais, todėl vengia imtis veiksmų prieš pačius didžiausius JAV banginius.
Dėl šios priežasties OCC gavo pylos ir nuo prezidento Baracko Obamos administracijos.
Skaičiuojama, kad finansų pasaulio galiūnai yra nusamdę 2603 lobistų armiją (tarp jų – 73 buvę Kongreso nariai), kad sukliudytų įkurti naują juos prižiūrėti turinčią žinybą – Vartotojų finansinės apsaugos biurą. Šis nebūtų priklausomas nuo Kongreso pinigų.
Kad to neįvyktų, kiekvieną dieną išleidžiama 1,4 mln. dolerių.
Permainos buvo įšaldytos
Lietuvoje 2008-aisiais parlamentas atmetė Vyriausybės siūlymą Valstybinę kainų ir energetikos komisiją finansuoti iš jos prižiūrimų įmonių įmokų, kurios sudarytų iki 0,2 proc. įmonės apyvartos.
Taip savo veiklą finansuoja dauguma Europos priežiūros institucijų, iš to gyvena ir Ryšių reguliavimo tarnyba (tačiau tarnybos darbuotojų algos yra ribojamos, kaip ir kitų valdininkų).
Parlamentarų neįtikino argumentai, kad taip būtų galima komisijos darbuotojams padidinti atlyginimus, pirkti priežiūrai būtinos įrangos.
Finansuoti Kainų komisiją tik iš biudžeto siūlė „tvarkiečių” frakcijos narys Julius Veselka ir konservatorius Jurgis Razma. Taip neva buvo saugomasi korupcijos.
„Jei kontroliuojančiajam moka tas, kurį jis kontroliuoja, tai kaip viskas atrodo? Ar tai – ne korupcija?
Todėl ir nusprendėme padaryti taip, kad Kainų komisija būtų nepriklausoma nuo bet kokių kompanijų. Jos finansavimą užtikrina valstybės biudžetas”, – sprendimą aiškino J.Veselka.
Buvusiam Kainų komisijos vadovui V.Poderiui toks J.Veselkos argumentas neatrodo rimtas, nes įmokų prižiūrėtojui dydį nustatytų ne pati Kainų komisija, o Vyriausybė.
„Vertybinių popierių komisija yra paskutinė tokio tipo institucija Europoje, kurios veiklos nefinansuoja pati rinka”, – tvirtina V.Poderys.
Laukia naujas bandymas
Seimas turėtų apsispręsti dėl naujo bandymo pertvarkyti VKEKK finansus.
Vyriausybė ketina ją, Ryšių reguliavimo tarnybą ir Valstybinę energetikos inspekciją sujungti į Infrastruktūrų reguliavimo tarnybą, kuri būtų finansuojama iš prižiūrimų įmonių mokesčių.
Siūloma komisijos narių algas nustatyti 4–6 kartus didesnes nei prižiūrimų sektorių vidurkis. Komisijos specialistų atlyginimus ir toliau ribotų Valstybės tarnybos įstatymas.
Taip pat rimtai svarstoma, ar finansų rinkas prižiūrinčią Vertybinių popierių komisiją (VPK) bei draudikų prievaizdą Draudimo priežiūros komisiją (DPK) prijungti prie bankus ir kredito unijas ganančio Lietuvos banko.
Pastarasis sprendimas gerokai padidintų VPK ir DPK finansines galimybes. Mat Lietuvos bankas yra ne valstybės institucija, o tiesiog valstybei priklausantis bankas su specialiais įgaliojimais.
Lietuvos banko darbuotojų algų niekas neriboja.
Be to, ne valstybė remia banko veiklą, o pats bankas kasmet perveda dešimtis milijonų dividendų į valstybės biudžetą.
Prievaizdų vadovų algos (tūkst. Lt/mėn.)
Ryšių reguliavimo tarnyba 2,9
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 4,5
Konkurencijos taryba 5,1
Valstybinė ne maisto produktų inspekcija 5,8
Valstybinė mokesčių inspekcija 6,4
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 6,9
Civilinės aviacijos administracija 7,2
Algos nurodytos su visomis priemokomis ir priedais, neatskaičius mokesčių.
Konkuruoja su specialistų algomis
Asta Sakalauskaitė
„Hay Group” tyrimų konsultantė
„Verslo įmonėse paprastai apie 4 tūkst. litų į rankas gauna specialistai, bet tikrai ne vidutinio lygio vadovai.
Tai būtų savarankiškas, patyręs specialistas, turintis savo aiškiai apibrėžtą funkciją, atsakomybės ribas, nebūtinai turintis pavaldinių.
Kita vertus, darbas verslo įmonėje paprastai yra sudėtingesnis, todėl ir geriau atlyginamas.”