Kada paskutinį kartą remontavote savo butą? Ir kiek išleidote pinigų? Tikėtina, kad net ir labai taupydami be 10 000 tūkst. litų neišsivertėte. Nauji langai, grindų danga, tapetai arba dažai, buitinė technika, santechnika ir virtuvės baldai, o gal ir minkštas svetainės kampas.
Ir tai normalu – juk visą gyvenimą nesinaudosite ta pačia standartine sovietmečio elektrine virykle, nesandariu čiaupu, nežiūrėsite į atsilaupusius tapetus ir atšokusias neaiškios spalvos ir kokybės vonios plyteles.
Turbūt remontui taupėte ne vienerius metus ir laukėte, kada pagaliau galėsite sau tai leisti.
Kodėl tuomet kyla šurmulys, kai pasiūloma kasmet atidėti, tarkime, 180 litų daugiabučio, kuris yra privati jo gyventojų nuosavybė, remontui?
180 litų per metus – tiek sumokėtų vidutinio 60 kv. metrų ploto buto savininkas, kiekvieną mėnesį namo priežiūrai atseikėdamas po 25 centus už kvadratinį metrą.
Šimto butų name surinkus po 180 litų per metus susidarytų 18 tūkstančių litų arba 180 tūkstančių litų per 10 metų.
To galbūt neužteks namui apšiltinti ir stogo dangai pakeisti, tačiau laiptinėms sutvarkyti, vamzdynams apšiltinti ir prižiūrėti, kad namas atrodytų estetiškai ir gyventojai nebeturėtų jokių rūpesčių, – su kaupu.
Kas turi atsakyti už priežiūrą
Prezidentė Dalia Grybauskaitė paskelbė, kad negalima gyventojų privalomai įpareigoti kaupti lėšas daugiabučių remontui, todėl ji nepasirašysianti Civilinio kodekso pataisų, jei joms pritartų ir Seimas.
„Jokių prievartinių kaupimų nėra numatyta. Vyriausybė turi nustatyti pavyzdinę tvarką, kaip tokie mokesčiai turėtų būti skaičiuojami. Tuomet jie būtų pateikiami gyventojams apsispręsti, ar jie kaups, kada kaups pinigus, ar gyvens nuo avarijos iki avarijos”, – pareiškė aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.
Kas tada atsakys už tai, kad dešimtys tūkstančių namų Lietuvoje ne tik nebus renovuoti, bet ir apskritai nugyventi bei neprižiūrimi?
Kaupti lėšas – būtina
„Tai yra politikavimas prieš rinkimus – kitaip to nepavadinsi. Juk Civiliniame kodekse reikalavimas rinkti lėšas jau numatytas, nebent valdininkai nori jį atšaukti.
Verčiau reikėtų kontroliuoti, kaip administratoriai vykdo šį reikalavimą, ir taikyti sankcijas tiems, kurie nesilaiko įstatymų.
O kad kaupti lėšas būtina – nėra abejonių. Įsivaizduokime, škvalas nuplėšė namo stogą. Naujas stogas kainuos, pavyzdžiui, 100 tūkstančių litų.
Tai per kiek laiko gyventojai bus pajėgūs surinkti tokią pinigų sumą? O juk be stogo jie gyventi negali”, – kalbėjo asociacijos „Būsto rūmai” prezidentas Juozas Antanaitis.
Be to, daugiabučių administratoriai prisiima atsakomybę už namo būklę ir jo priežiūrą, tačiau negali būti tikri, kad surinks lėšų privalomiesiems statinio priežiūros reikalavimams įgyvendinti.
Meduolis ar botagas?
„Šio mokesčio nerenka 90 proc. daugiabučių, todėl kai atsiranda poreikis atlikti tam tikrus darbus, žmonėms būna labai blogai. Juk po truputį rinkti kiekvieną mėnesį yra geriau nei iš karto sumokėti labai didelę sumą, – įsitikinęs A.Antanaitis. – Aišku, skubiems remonto darbams lėšų galima pasiskolinti.
Bet bendrijai paskolos niekas greičiausiai neduos, o ir kam skolintis bei mokėti procentus, jeigu galima lėšas kaupti ir gauti palūkanas?”
Pasak A.Antanaičio, valstybės būsto atnaujinimo politika apskritai yra ydinga. Valdininkai siūlo skirti paramą patiems prasčiausiems namams ir remti tuos, kuriems pavyko labiausiai sumažinti energijos sąnaudas.
„Lietuvoje yra bendrijų, kurių gyventojai seniai investavo savo lėšas į šildymo sistemos tvarkymą, kiaurus stogus. Tačiau už tai jie negavo jokių lengvatų.
Ir dabar jų, tų pačių mokesčių mokėtojų, pinigais daugiausia bus remiami tie, kurie iki šiol nesitvarkė ir neišleido nė cento savo namui prižiūrėti.
Būtų logiškiau, jeigu neūkiškoms bendrijoms būtų taikomos sankcijos. Gal tada daugiau gyventojų susirūpintų, kad laikas ko nors imtis.
Tai galėtų kontroliuoti savivaldybės”, – rėžė A.Antanaitis.
Pinigų taupymas namo remontui
„Tai nėra mokestis, nes gyventojai moka ne kažkam už paslaugas, o į savo sąskaitą – tai tiesiog pinigų taupymas namo remontui.
Dar sovietmečiu tokios lėšos buvo kaupiamos kaip amortizaciniai atskaitymai. Aišku, privatizuojant būstus, sukauptos lėšos kažkur išgaravo.
Atkūrus nepriklausomybę, tokios prievolės neliko. Ir dabar praktika rodo, kad dauguma gyventojų nebekaupia lėšų”, – tikino Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Jonaitis.
Jis pripažino, kad Civiliniame kodekse ir dabar numatyta prievolė kaupti namo atnaujinimo lėšas, tačiau nėra aiškios tvarkos, kaip tai daryti.
„Galima sakyti, jog mes siūlome rekomendacijas, kaip reikėtų apskaičiuoti tą mokestį, jeigu bendrija ar administratorius nuspręstų jį rinkti, ir kaip išspręsti klausimus, susijusius su sukauptų lėšų panaudojimo skaidrumu. Kiekvienam namui reikalingas skirtingas remontas: naujame name išlaidos bus vienokios, sename – kitokios. Siūlome skaičiuojant kaupiamąjį mokestį įvertinti tris svarbiausius dalykus: namo atkuriamąją vertę, esamą būklę bei konstrukcijų, inžinerinių sistemų amžių”, – aiškino V.Jonaitis.
Specialisto teigimu, skaidrumą galėtų užtikrinti lėšų kaupimas atskiroje sąskaitoje – tuomet būtų paprasčiau gyventojus informuoti, kiek lėšų jie sukaupė ir kaip jos panaudojamos. Be to, į šią sąskaitą negalėtų būti nukreipti skolų išieškojimai.
„Tačiau dėl visų šitų dalykų vis tiek apsispręsti turės gyventojai”,– sakė V.Jonaitis.