Iki šiol tinkamiausia vieta logistikos centrui buvo laikoma Karmėlava, nes čia veikia laisvoji ekonominė zona (LEZ), tarptautinis oro uostas, yra nemažai laisvos valstybinės žemės.
Bet spalio 12 dieną Kauno regiono tarybos posėdyje studiją atlikę konsultacijų bendrovės „Ernst & Young Baltic” ekspertai ėmė įtikinėti, kad kur kas parankesnė vieta – Palemonas.
Laisvos žemės – 3 hektarai
Studijos užsakovai „Lietuvos geležinkeliai” prašė ištirti dvi alternatyvas – Mauručius ir Karmėlavą, tačiau ekspertai savo nuožiūra pateikė dar vieną vietą – Palemoną.
Pastarasis variantas įvertintas kaip turintis daugiausia privalumų: esą čia jau sukurta tam tikra infrastruktūra, veikia daug įmonių, potencialių intermodaliojo terminalo klientų.
Be to, ekspertų apskaičiavimu, Palemone VLC būtų galima pastatyti greičiau ir pigiau nei Karmėlavoje.
Tačiau studijos autorių pateikti faktai įtikino ne visus posėdžio dalyvius. Kauno LEZ valdymo bendrovės direktoriui Vytautui Petružiui užkliuvo tai, kad Palemone yra tik 3 ha laisvos valstybinės žemės.
Likusi teritorija išnuomota arba priklauso privatiems asmenims, todėl ją tektų išpirkti.
Karmėlavoje yra maždaug 70 ha laisvos valstybinės žemės, dar 170 ha privačios žemės rezervuota LEZ plėtrai. 1 ha sklypo kaina, Registrų centro duomenimis, Karmėlavoje siekia 33,5 tūkst. litų, o Palemone – 527 tūkst. litų.
Beje, vos prasidėjus diskusijoms dėl Kauno VLC vietos, miesto dienraštyje pasirodė straipsniai, kuriuose įrodinėjama, esą Palemonas yra ryškus favoritas, o nepalankūs faktai nutylimi.
Kaip manevruos traukiniai?
Kauno regiono tarybos posėdžio dalyvius nustebino dar vienas faktas: pagal techninius reikalavimus, intermodaliajam terminalui reikia maždaug kilometro ilgio sklypo. Palemone jam numatyta tik 550 metrų dalis.
„Kaip tokioje teritorijoje manevruos traukiniai?” – stebėjosi V.Petružis.
Studiją pristatęs bendrovės „Ernst & Young Baltic” atstovas tikino, kad tai nedidelė problema. Traukinių sąstatus esą būtų galima ardyti, atidalyti.
Toks argumentas kai kuriems posėdžio dalyviams sukėlė šypseną.
„Palemone beveik viskas užstatyta. Ar visa tai reikės išsprogdinti? O kur Palemone statyti logistikos kaimelį?
Juk jam reikia didelės teritorijos”, – svarstė Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos pirmininkas Artūras Mackevičius.
Stebino nerimti argumentai
Posėdyje dalyvavęs susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas pabrėžė, kad visos suinteresuotosios šalys nepamirštų laiko ir finansinių sąnaudų.
Kauno regionas, norėdamas įgyvendinti projektą ir gauti Europos Sąjungos lėšų, turi jas panaudoti iki 2015 metų.
Studijos autoriai, pateikę rizikos ir laiko veiksnius, aiškino, kad greičiausiai lėšas būtų galima panaudoti Palemone. Karmėlavoje, jų nuomone, dėl įvairios rizikos darbai užtruktų iki 2016, o gal net iki 2018 metų.
Ekspertų išvada: intermodalųjį terminalą ir logistikos centrą tikslinga statyti Palemone, o iki Karmėlavos nutiesti geležinkelio šaką.
Tačiau kai kurie ekspertų teiginiai Kauno rajono vadovams pasirodė nerimti.
„Paskaitykite, kas čia parašyta: VLC statyboms Karmėlavoje gali prieštarauti medžiotojai, savivaldybė laiku nepriims sprendimų ir taip toliau.
Sutikite, rizikos veiksniai aiškiai pritempti”, – atkreipė dėmesį Kauno rajono mero pavaduotojas Petras Mikelionis ir suabejojo, kad galimybių studija yra nepriklausoma.
Ragino nepamiršti gyventojų
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas taip pat suglumo, išgirdęs išankstinius nuogąstavimus, esą jo vadovaujama savivaldybė laiku nesugebės priimti reikiamų sprendimų. Kauno rajono savivaldybė lig šiol sėkmingai įgyvendino daugelį ES projektų.
„Turime elgtis taip, kad vėliau nebūtų gėda. Mums reikia galvoti apie šiuolaikinį logistikos centrą, kurį ateityje būtų galima plėsti. Jei norime tik rekonstruoti geležinkelio mazgą, tai taip turime ir sakyti”, – kalbėjo meras.
Jis pabrėžė, kad Kauno rajono ir miesto savivaldybės jau nemažai investavo į tarptautinį oro uostą ir LEZ, todėl reikėtų ir toliau eiti šia kryptimi.
„Svarbu tinkamai pasinaudoti Palemono ir Karmėlavos privalumais, bet labiausiai orientuotis į LEZ teritoriją – į tas erdves, kurios leistų plėtoti modernų logistikos centrą”, – kalbėjo V.Makūnas.
Meras taip pat siūlė atkreipti dėmesį į poveikį aplinkai ir apie tai atvirai kalbėtis su Karmėlavos bei Palemono gyventojais.
Akivaizdu, kad Karmėlavoje terminalui pakaktų laisvų erdvių. Palemonas – tankiai apgyvendintas miesto rajonas, jau dabar kenčiantis nuo taršos.
Galutinai apsispręs vėliau
Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas apgailestavo, kad diskusijos dėl VLC užsitęsė. Jis pasiūlė po dviejų savaičių sušaukti dar vieną Kauno regiono tarybos posėdį ir galutinai nuspręsti, kur statyti centrą.
Ir Kauno miesto, ir rajono vadovai sutarė, kad plėtojant šį projektą būtina pamiršti tarpusavio konkurenciją. Pritarta siūlymui, kad Kauno VLC apimtų teritoriją nuo Palemono iki Kauno LEZ ir oro uosto.
Šiek tiek anksčiau Lietuvoje lankęsis projekto „Rail Baltica” koordinatorius Pavelas Telička taip pat patarė neapsistoti ties viena vieta, o mąstyti apie regiono interesus.
„Reikėtų pasidžiaugti Kauno regiono turimomis galimybėmis, – čia susikerta svarbios transporto jungtys: kroviniai gali būti gabenami geležinkeliu, keliais, oru ir upėmis. Tokiais ištekliais gali pasigirti nedaugelis regionų”, – pažymėjo P.Telička.
100
Tiek milijonų litų pradiniame etape ketinama investuoti į Kauno viešojo logistikos centro statybą.
Kurs tris centrus
Susisiekimo ministerija numačiusi plėtoti tris viešuosius logistikos centrus – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos.
Kiekvienam centrų 2007–2013 m. numatyta skirti apie 100 mln. litų ES paramos lėšų.
Pastaruoju metu atsirado dar viena galima vieta – Šiauliai.
Įgyvendinant šiuos projektus planuojama pritraukti ir privataus kapitalo.