Išoriškai panašių padangų kokybė gali net labai skirtis.
Tai rodo geriausių padangų testo rezultatai: važiuojant per sniegą 80 km per valandą greičiu, stabdymo kelias gali skirtis net 4 metrais. O važiuojant ledu 50 km/val. greičiu – nuo 34 iki 55 metrų.
Lyginant ne pačių geriausių padangų testų rezultatus, skirtumai būtų dar didesni.
Padangas importuojančių verslininkų teigimu, geros žieminės padangos negali būti pigios, nes jų technologijai naudojamos itin brangios medžiagos.
Pačios pigiausios dažniausiai yra padangos, žymimos M+S indeksu. Tai yra vadinamosios universalios padangos.
Geriausieji gamina didesnes
Kitas dalykas, kuriuo verta pasidomėti renkantis padangas, – kokias didžiausias padangas gamina ta kompanija, kurios produkciją ketinate įsigyti.
Visi gamintojai gali nesunkiai pagaminti nedidelę 175/70 R13 padangą. O jeigu gamintojas sugeba pagaminti didelę ir nedidelio profilio padangą (pavyzdžiui, 275/35 R20), tai rodo, kad jis naudoja aukšto lygio technologijas. Todėl galima tikėtis kokybės ir iš jo mažesnių padangų.
Mažai žinomi Europos ir ypač Azijos padangų gamintojai nesugeba pagaminti net 16 colių dydžio padangų.
Plataus profilio padangos labiau tinka vasarai.
Dygliuotos – triukšmingesnės
Daugiausia tiktai mieste arba greitkeliais važinėjantys vairuotojai žiemą gali išsiversti su padangomis be dyglių, ypač jeigu automobilis varomas priekiniais ratais.
Dygliuotos žieminės padangos labiausiai patartinos tiems, kurie nuolat važinėja užmiesčio, kaimo keliais. Net ir modernios dygliuotos padangos kelia daugiau triukšmo.
Be to, mašina su dygliuotomis padangomis vidutiniškai naudoja 4–8 proc. daugiau degalų.
Automobiliu su nedygliuotomis padangomis važiuoti kur kas patogiau.
Jis rieda tyliau, bet reikia atsiminti vieną dalyką – jo stabdymo kelias gerokai ilgesnis nei automobilio su dygliuotomis padangomis.
Be to, tik geriausios ir brangiausios nedygliuotos padangos gali prilygti dygliuotoms važiavimo sniegu ir ledu savybėmis, nes joms pagaminti taikomos geriausios technologijos.
Šios padangos kainuoja tiek pat, kiek ir dygliuotos. O ne tokios minkštos gumos žieminės padangos kainuoja maždaug 20 procentų pigiau nei dygliuotos.
„Net pigiausia dygliuota padanga yra kur kas geresnė už brangiausią nedygliuotą”, – neabejoja ir bendrovės „Dagris” padangų prekybos vadovas Gintaras Žemaitis. Jos sutaupo net 30 proc. automobilio ridos, o tai reiškia, kad jomis važinėjama daugiau žiemų nei nedygliuotomis. Apie saugumą neverta nė kalbėti.
Žymiausi padangų gamintojai tikina, kad jeigu per sezoną nors septynias dienas kelio danga būna pavojingai slidi, verta įsigyti dygliuotas padangas.
Skiriasi stabdymo kelias
„Mes atlikome bandymus, po kurių paaiškėjo tikrai įdomių dalykų”, – teigė „Continental AG” atstovas Baltijos šalyse ir Ukrainoje Arūnas Kiaušas.
Važiuojant mieste snieguota danga su vasarinėmis padangomis 50 kilometrų per valandą greičiu visiškai sustoti prireiks 43 metrų, su žieminėmis padangomis – 35 metrų. Aštuonių metrų skirtumas – maždaug dviejų mašinų ilgis.
Dėmesys – testų rezultatams
Maždaug trečdalis šalies vairuotojų, ruošdamiesi įsigyti žiemines padangas, remiasi lyginamaisiais padangų bandymais, aprašytais Vakarų Europos spaudoje.
Tai objektyviausias rodiklis, tačiau būtina atsižvelgti į dar kelis papildomus dalykus.
Europos padangų bandymuose dažniausiai pasirenkamos aukščiausios kokybės ir kainos padangos.
Tuo tarpu Lietuvoje nemažą dalį nupirktų padangų sudaro pigesnės, jos testų rezultatuose dažnai net neminimos.
Kiekvienos šalies leidinys linkęs palankiau vertinti toje šalyje gaminamas padangas.
Todėl, norint susidaryti objektyvią nuomoną apie padangas, reikėtų remtis bent kelių šalių – Rusijos, Vokietijos ir Skandinavijos valstybių – leidinių interneto tinklalapiais.
Beje, per žiemą saugomas vasarines padangas reikia laikyti vertikaliai. Geriausia, kad jos būtų su ratlankiais ir pripūstos.
Nerekomenduojama padangų laikyti suguldytų ant šono, juo labiau – sukrautų vienos ant kitos. (LR)
Pavojingiausi – spalis, lapkritis ir gruodis
Lietuvos kelių eismo taisyklės draudžia važinėti automobiliais su vasarinėmis padangomis nuo lapkričio 10 dienos.
Lietuvos meteorologai, atlikę tyrimus dėl nepalankių oro sąlygų įtakos eismui, pateikė išvadas, kad daugiausia avarijų įvyksta, kai yra lijundra ar šlapdriba. Net 60 procentų avarijų įvyksta iškritus pirmajam sniegui.
Spalį–gruodį avaringumas (palyginti su kitais mėnesiais) padidėja maždaug dvigubai. Tuo metu vairavimo sąlygos pačios sudėtingiausios, o vairuotojai dar nėra prisitaikę prie žiemiškų orų.
Avarijų labiausiai padaugėja spalio mėnesį, o mažiausiai jų būna balandį.
Daugiausia kyla pavojų, kai temperatūra svyruoja apie nulį ir kelio danga būna slidi, šlapia, o paskui – vėl sausa.
Ką reiškia raidės ant padangos?
Visi svarbūs padangų matmenys nurodyti ant pačios padangos. Pavyzdžiui, užrašas 195/65 R15 91Q.
Pirmasis skaičius rodo teorinį padangos plotį (195 milimetrai), antrasis informuoja apie profilį. Padangos profilis – tai padangos pločio (dalies, kuri liečiasi su keliu) ir aukščio nuo kelio iki ratlankio procentinis santykis.
Raidė R reiškia, kad padangos konstrukcija yra spindulinė, skaičius 15 rodo ratlankio skersmenį coliais.
Svarbi yra paskutinė šio užrašo raidė, kuri žymi greičio kategoriją. Q raidė reiškia, kad šiomis padangomis galima važiuoti didžiausiu 160 km/val. greičiu, kai jos maksimaliai apkrautos. Populiariausios mažesnės padangos paprastai turi T (190 km/val.), didesnės – H (210 km/val.) arba V (240 km/val.) greičio indeksą.
Svarbūs ir specialisto patarimai
Kuo tiksliau pirkėjas apibūdins nuolatinį savo maršrutą, tuo geriau pardavėjas konsultantas padės išsirinkti tinkamiausias padangas.
Beje, Lietuvoje atlikus tyrimą paaiškėjo, kad pardavėjo nuomonė ir patarimas pirkėjui renkantis padangą svarbu net 64 procentams vairuotojų.
Jeigu daugiausia važinėjate mieste, geriausiai tiks minkšto gumos mišinio padangos. Jos tylios, komfortiškos, tačiau dėl žemo greičio indekso nelabai tinka ilgoms kelionėms ir visiškai netinka skrieti magistralėje dideliu greičiu.
Tiems, kurie daugiausia važinėja gerai valomais užmiesčio keliais, autostradomis, dažnai vyksta į užsienį, geriausiai tiks kieto gumos mišinio padangos.
Tiems, kurie gyvena vienkiemyje, užmiesčio sodyboje, kuriems reikia užvažiuoti į stačią įkalnę, verta rinktis dygliuotas padangas.
Kai oro temperatūra nepakyla aukščiau 7 laipsnių – laikas montuoti žiemines padangas. Mat būtent ties 7 laipsnių riba žieminių ir vasarinių padangų savybės susilygina. Kuo šalčiau, tuo didesnį pranašumą įgyja žieminės padangos.
Esant žemesnei nei 7 laipsnių temperatūrai, vasarinės padangos tampa kietos ir praranda daugelį savo savybių. Ypač tai pastebima stabdant ant šlapio asfalto, todėl tikrai neverta laukti pirmojo sniego.