Profesorius pateikia duomenis, kurie rodo, kad per šių metų devynis mėnesius į užsienį išvyko 67 tūkst. lietuvių. Migracijos tarnyba skaičiuoja, kad trečdalis jų iš tiesų iš Lietuvos yra išvykę anksčiau, tik šiemet, dėl pokyčių socialinio draudimo sistemoje, deklaravo savo išvykimą. Nepaisant to, skaičius – įspūdingas ir grėsmingas.
„Lietuvoje nepaprastai didelis nedarbo lygis. Šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje jis buvo rekordinis ir siekė 18,3 proc. nedarbo lygį. Kai toks nedarbas, smunka vartojimas, dalis – daugiausia jaunimas, kurio nedarbo lygis – 27 proc. – išvažiuoja iš šalies. Be šių aspektų, negalima pamiršti ir to, kad Lietuvoje atlyginimai mažesni nei daugelyje ES šalių“, - apie emigracijos priežastis kalbėjo R.Rudzkis.
Neišnaudojamas paslaugų eksportas
Jo teigimu, tikintis išlaikyti tvarų Lietuvos ūkio augimą, neverta kliautis pagyvėjusia pasaulio ekonomika. „Nemanau, kad artimiausiu metu vėl pasikartos recesija, bet ir tvaraus augimo Europos Sąjungoje (ES) nesitikiu. Mat bendrija iš sunkmečio nepadarė jokių išvadų, nesimato, kaip ruošiamasi kelti konkurencingumą. Tuo pat metu kai kurios Azijos šalys didina gamybinį potencialą. O, turint galvoje, kad ES – pagrindinė Lietuvos rinka, tad ir mūsų šalies tvarus bei spartus atsigavimas - su klaustuku“, - komentavo R.Rudzkis.
Tačiau, jo teigimu, lietuviai verslininkai nesėdi rankas sudėję, o persiorientuoja į Rytų rinkas. Dabar brangsta žaliavos, todėl šalyse, kurių ekonomika remiasi žaliavų gamyba, situacija nėra neprasta.
Vis dėlto, pasak profesoriaus, iš į Rusiją išvežamų prekių – du trečdaliai ne lietuviškos kilmės. Vienu metu Lietuva Rusijoje pagal bananų įvežimą buvo tarp pirmaujančių šalių. Į ES vežame Lietuvoje pagamintas prekes. Vis dėlto, anot R.Rudzkio, ir veždami ne lietuviškos kilmės prekes Rusijai verslininkai iš Lietuvos bent dalį grietinėlės nusigriebia.
Anot „DnB Nord“ banko vyriausiojo analitiko, šiuo metu Lietuvos eksportas demonstruoja neprastus rezultatus, tačiau jie lyginami su labai žema baze. „Jei toks eksporto augimas išliktų, būtų galima sakyti, kad eksportas atgaivins vidaus paklausą. Mūsų bankas prognozuoja, kad šiais metais BVP augimas bus 0 proc., kitąmet - 2 procentų. Tačiau jei eksportas išlaikys savo augimą, šiuos metus baigsime su pliusu“, - dėstė R.Rudzkis.
Tačiau, jo teigimu, Lietuva neišnaudoja paslaugų eksporto galimybių. Kai transporto paslaugos pernai sudarė 5,6 proc. BVP (Latvijoje – 7,4 proc., Estijoje – 8,5 proc.), tai turizmas, kuriam nemenką įtaką turi vizų politika – 2,9 proc. (Latvijoje – 2,8 proc., Estijoje – 5,7 proc.), ryšiai – 0,3 proc. (Latvijoje – 0,4 proc., Estijoje – 1 proc.), o IT sektorius – tik 0,1 proc. (Latvijoje – 0,5 proc., Estijoje – 1 proc.). „Vilkyškių pieninė“ eksportuoja tiek, kiek visos mūsų šalies IT firmos“, - pavyzdį pateikė R.Rudzkis.
Situaciją apsunkina ir tai, kad Lietuvoje veikiančių įmonių materialinės investicijos siekia 2002-2003 m. lygį. Pernai 13,3 proc. iš Lietuvos verslo investicijų sudarė lėšos statyboms, o tik 3,7 proc. - technologijoms. Darbo našumo skirtumas Lietuvoje ir kitose ES šalyse taip pat įspūdingas: jei pernai Lietuvoje darbuotojas sukurdavo pridėtinės vertės už 17 tūkst. eurų, tai išsivysčiusiose šalyse šis skaičius siekė 70 tūkst. eurų.
Užsieniečiams vis dar nepatrauklūs
Nieko naujo ir kalbat apie investicijų pritraukimą. „Apie 2002-2003 m., kai Lietuvai labai gerai sekėsi, pritraukdavome 2-3 mlrd. Lt tiesioginių užsienio investicijų. Tuo pat metu Airija jų sulaukdavo 25 mlrd. eurų“, - kalbėjo „DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas.
Tarp naujųjų ES narių geriausiai medžioti užsienio investuotojus sekasi Čekijai ir Estijai. „Mes galime pasigirti už skverno atitemptu „Barclays.“ Tai – labai prasti rezultatai“, - konstatavo R.Rudzkis.
Jo teigimu, dabar sunku rasti kozirių, kodėl įmonė, norinti ateiti į Baltijos regioną, turėtų eiti į Lietuvą ar Latviją, o ne į Estiją, kuri beveik neturi skolos ir deficito, bei - labai tikėtina -
tęs mokesčių mažinimo politiką, o Lietuvoje ir Latvijoje mokesčiai ir vėl gali būti didinami.
Pasaulio ekonomikos forumo sudarytame reitinge pagal valstybės lėšų švaistymą Lietuva užima 117 vietą, Latvija – 120, Estija – 49; pagal valstybės reguliavimo naštą Lietuva yra 115, Latvija – 88, Estija – 7, pagal protų nutekėjimą Lietuva – 110, Latvija – 93, Estija – 57; pagal verslo aplinką tiesioginėms užsienio investicijoms Lietuva 124, Latvija – 103, Estija – 23.