Parlamentas siūlo kitąmet numatyti 130,14 mlrd. eurų mokėjimų asignavimų ir 142,65 mlrd. eurų įsipareigojimų asignavimų. Tuo tarpu EK siūlo 130,14 mlrd. mokėjimų asignavimų ir 142,57 mlrd. eurų įsipareigojimų asignavimų, o ES Taryba - atitinkamai 126,53 ir 141,78 mlrd. eurų.
Palyginti su EK, europarlamentarai siekia skirti daugiau lėšų nenutrūkstamam mokymuisi (18 mln. eurų daugiau), verslumui ir naujovėms (10 mln. eurų daugiau), energetikos projektams (10 mln. eurų daugiau), pieno fondui (300 mln. eurų daugiau), aplinkosaugos projektams (6,7 mln. eurų daugiau), taip pat pagalbai Palestinai (100 mln. eurų daugiau), kovai su prievarta prieš moteris ir vaikus, terorizmo prevencijai, neįgaliųjų olimpinėms žaidynėms bei jaunimo veiklai.
Parlamentas taip pat norėtų sukurti atskirą biudžeto eilutę Baltijos jūros strategijai, kurioje būtų numatyta 2,5 mln. eurų.
Savo ruožtu EP nariai siūlo sumažinti lėšų branduolių sintezės technologijų tyrimams (47 mln. eurų mažiau), bananų sektoriaus priemonėms (18 mln. eurų mažiau) bei užsienio politikai (45,7 mln. eurų mažiau).
Europarlamentarai taip pat norėtų jau šiemet pradėti derybas dėl naujų biudžeto lėšų šaltinių - pavyzdžiui, galimybės perkelti tais metais nepanaudotas ES lėšas į kitus metus, užuot grąžinus jas valstybėms. EP nariai taip pat ragina persvarstyti dabartinį ilgalaikį ES biudžetą.
Dėl Parlamento pasiūlyto kitų metų ES biudžeto projekto bus toliau deramasi su ES Taryba, kuri pageidauja dar mažesnio biudžeto. Tikimasi susitarti iki lapkričio vidurio. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, šiemet pirmą kartą Europos Parlamentas turi galią kartu su ES Taryba spręsti dėl viso Sąjungos biudžeto, įskaitant žemės ūkiui skirtas lėšas.
Konstitucinių reikalų komiteto vardu diskusijoje kalbėjęs Algirdas Saudargas (Europos liaudies partija) teigė: „Manau, kad pasiūlymas dėl 2011 metų biudžeto įtvirtina tinkamą pusiausvyrą tarp biudžeto taupymo ir ekonomikos skatinimo ir atitinka ne kartą iškeltus EP prioritetus. Suprantu valstybių narių siekį karpyti išlaidas stengiantis kuo daugiau mažinti savo biudžeto deficitą, tačiau daugelis Tarybos pasiūlytų apkarpymų yra nepagrįsti. ES biudžeto lėšos yra nukreiptos į mūsų ateities investicijas. Nuo jų tinkamo paskirstymo ir panaudojimo priklausys, kaip mes įveiksime krizę. Energetika, inovacijos, moksliniai tyrimai, švietimas, mobilumas yra pagrindas mūsų ekonomikos augimui, naujų darbo vietų kūrimui. Todėl turi būti užtikrintas ne tik jau esamų veiksmingų programų tęstinumas, bet ir naujų politikos sričių, įtrauktų Lisabonos sutartyje, tinkamas finansavimas“.