Pastarąjį dešimtmetį Kaune akyse nyko tradiciniai turgūs, kur galima derėtis. Apdengtos stogais, patrauklios vartotojams turgavietės ėmė lygiuotis į prekybos centrus. Kainos čia beveik visada mažesnės nei parduotuvėse, bet stabilios.
Tačiau sunkmetis, didėjanti konkurencija vėl keičia ne tik vartojimo, bet ir prekybos įpročius. Prekeiviai jau nusiteikę daryti nuolaidų, o turgų savininkai juos net ragina leistis į derybas su pirkėjais.
Rinkodaros ypatumai
Kaip pigiai galima įsigyti maisto produktų Kauno turgavietėse?
Universalaus atsakymo nėra: viskas priklauso nuo to, kiek pardavėjų turguje prekiauja savo įmonių produkcija, o kiek jų – tarpininkai. Lemia ir savaitės diena, prekybos laikas.
Pavyzdžiui, šviežios mėsos Žaliakalnio turguje galima įsigyti beveik už pusę kainos, jei nesate pernelyg išrankūs. Baigiantis prekybos laikui pardavėjai skuba atlaisvinti prekystalius naujai produkcijai, todėl tampa itin nuolaidūs.
„Prašom, ponia, atiduodu šį kumpio gabalėlį už septynis litus, ryte jis kainavo 11 litų“, – kaunietei siūlė pardavėja.
Pakalbinta pensininkė Levutė Marciulevičienė teigė nebijanti pirkti likučių. „Kiek pirkau turguje mėsos, visada buvo gera, nesugedusi.
Parduotuvėse tai visko pasitaiko, ypač kai perki akcijinius maisto produktus“, – tvirtino moteris.
Žaliakalnio turgaus administracijos darbuotoja Daiva Driaunienė juokavo: „Turgaus prekeiviai yra puikūs rinkodaros specialistai, nors nebaigę jokių mokslų. Nuolaidų akcijas jie sumąsto ir realizuoja per pusę minutės.“
Derasi vyresni pirkėjai
Vilijampolės turguje iš pat ryto galima dalykiškai susitarti su pardavėjomis dėl 20, 30 ar net 50 centų nuolaidos kai kuriems vaisiams ir daržovėms, jei perki didesnį jų kiekį. Jauna pardavėja Karolina 3,50 lito kainuojančių mandarinų sutiko parduoti 20 centų pigiau, jeigu imčiau 2 kilogramus vaisių. Pavyko iškaulyti dar 10 centų nuolaidą.
„Negaliu daugiau nuleisti, pati nieko nebeuždirbsiu. Na, nebent pirktumėte dešimt dėžių“, – šmaikštavo mergina.
Dauguma kalbintų turgaus prekeivių nupiešė tokį labiausiai derėtis geidžiančio pirkėjo portretą: moteris nuo 55 iki 70 ir daugiau metų, apsirengusi kukliai, bet anaiptol ne skurdžiai, reikli, išranki.
„Vyrai kažkodėl retai derasi. Kokia kaina parašyta, tokią ir moka“, – pažymėjo jau 15 metų turguje prekiaujanti Danutė Skvarnavičienė.
Duonos kainos – stabilios
Buvusiame „Planetos“ kino teatre įsikūrusiame turguje taip pat daugiausia nuolaidų galima tikėtis iš daržovių ir šviežios mėsos pardavėjų – dauguma jų parduoda savo įmonių produkciją, todėl yra apskaičiavę, kiek pigiau gali parduoti atkakliam pirkėjui.
Rūkytos mėsos, žuvies, pieno produktų kainos čia stabilios, kaip ir parduotuvėje, tik mažesnės. Taip yra todėl, kad šiuos produktus parduoda tiekėjų samdyti pardavėjai, uždirbantys tik iš prekių antkainio, kurį sutaria su savininku. Tik jam leidus skelbiamos ir nuolaidų akcijos.
Beveik visose turgavietėse derėtis neverta ir dėl duonos gaminių kainos, nes ją nustato gamintojas arba tiekėjas.
Seni papročiai grįžta pamažu
Dauguma pardavėjų pripažįsta, kad buvo net užmiršę pagrindinę turgaus taisyklę: čia vieta derėtis.
Taip ir pirkėjus aptarnaudavo greičiau, ir pelnas buvo didesnis.
Prisiminti senąsias turgaus tradicijas dabar verčia ir mažiau mokūs pirkėjai, ir didesnė konkurencija.
Norėdami pagyvinti prekybą, derybas turguje linkę skatinti ir turgų savininkai, administratoriai.
„Įprotis derėtis turguje išdilo iš visuomenės atminties. Tai negerai, nes sunaikinama pati turgaus idėja.
Derėtis turguje reikia ne tik tai dėl taupumo – prekę pigiau nusiderėjęs žmogus psichologiškai geriau jaučiasi“, – tikino prekybos miestelio „Urmas“ rinkodaros vadovas Jonas Plenta.
Daržoves pabrangino lenkai
Staiga ir smarkiai brangstant maisto produktams parduotuvėse, turgaus verslininkai tikisi išlaikyti ankstesnes kainas ir sulaukti didelio pirkėjų antplūdžio. Tačiau pirkėjų srautas kol kas ryškiai nedidėja.
Turguose išsilaikė beveik tokios pat šviežios ir rūkytos kiaulienos kainos, kokios buvo pavasarį, o kai kurie vištienos produktai net atpigo. Pabrango pieno produktai (riebus pienas kai kur net 20 centų), labiausiai brango daržovės. Ne tik dėl prasto derliaus. Kaip teigė Miesto turgaus direktorius Raimondas Tarvydas, pabrango anksčiau pigios buvusios daržovės Lenkijoje. Būtent jos konkuruodavo su lietuviškomis, mažindamos pastarųjų kainą.
Turgus – parduotuvė
Artūras Mackevičius
Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas
„Tradicija derėtis turguje nyksta dėl turgaus rinkos organizavimo pokyčių. Vis dažniau turguje dirba ne prekės savininkas, o tiekėjo samdytas prekybininkas. Šis jau negali laisvai reguliuoti prekės kainos.
Anksčiau turgaus prekyba vykdavo taip: žmogus važiuodavo į Gariūnus, Lenkiją, pas ūkininkus ir pirkdavo prekių. Prisidėdavo antkainį ir bandydavo parduoti brangiau, o jei nepavykdavo, nuleisdavo kainą tiek, kad atsipirktų nors išlaidos toms prekėms įsigyti. Tačiau pastaruoju metu turgavietes užkariauja didelius prekių kiekius pristatantys tiekėjai, diktuojantys kainas perpardavėjams.
Tokiu būdu turgus tampa panašus į mažmeninės prekybos įmonę. Turgų savininkai pastebėjo, kad, įsileidus dideles prekių partijas pristatančias tarpinės prekybos grandis, padidėja apyvarta, todėl tokią tendenciją skatino. Taip atsirado daugiau pelno, kurį savininkai galėjo skirti turgaviečių plėtrai, atnaujinimui. Taip atsirado turgūs po stogu, tviskantys prekybos pasažai. Tačiau šalia jų dar vyksta ir tikroji turgaus prekyba, žmonės pardavinėja savo pačių pagamintus ar nupirktus gaminius, dėl jų kainos galima derėtis. Kad ir koks būtų šiandien turgus, jis reikalingas kaip prekybos centrų konkurentas. Antraip prekybos centrai brangintų prekes iki beprotybės.“