Verslūs kauniečiai tampa išlaikytiniais

Laimutis Genys ("Lietuvos rytas")
Versliausiais šalies gyventojais laikyti kauniečiai pamažu tampa valstybės išlaikytiniais – daugiau nei pusė miestiečių, net ir dirbančių užsienyje, gauna įvairias pensijas ir socialines išmokas.
Vis daugiau žmonių, ypač netekusių darbo, kreipiasi įvairios paramos.
Daugiau nuotraukų (1)
To Lietuvoje dar nėra buvę – trečdalis žmonių gyvena ne iš atlyginimo, o yra valdžios išlaikytiniai, nes gauna įvairias pensijas ir pašalpas.
Statistikos departamento šią savaitę pateiktais duomenimis, pernai beveik milijonas šalies gyventojų gavo bent vienos rūšies pensiją.
Kaune socialinių išmokų srautas dar didesnis – jas gauna apie pusę miesto gyventojų.
Pensijas ir pašalpas gauna net tie, kurie šiuo metu negyvena Lietuvoje.
Lengvatos piktina kaimynus
Radvilėnų plento 26-ojo namo gyventojai puikiai žino, kad jų kaimynė Liudmila D. jau metai dirba Vokietijoje.
Velionio vyro butą prižiūrinti Janina Bieliauskienė piktinosi, kad užsienyje uždarbiaujanti kaimynė gauna invalidumo pensiją ir naudojasi visomis lengvatomis.
„Turime už ją mokėti skolas, nors patys mokame už šildymą 400 litų per mėnesį“, – kalbėjo moteris.
Namo gyventojai parašė skundą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, tačiau gavo atsakymą, kad ji negali jiems teikti duomenų.
Išmokama šimtai milijonų
Savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėja Ana Sudžiūvienė teigė, kad kasmet daugėja kauniečių, pretenduojančių į savivaldybės socialinę paramą. Per dešimt šių metų mėnesių įvairių rūšių išmokoms jau išleista per 120 milijonų litų.
Kaune yra 56 tūkst. šeimų, kurios gauna 18 rūšių socialines išmokas: 16,8 tūkst. šeimų mokama už auginamus invalidus vaikus, o 39,2 tūkstančio gauna kitokią paramą.
Per ketverius metus beveik tris kartus padaugėjo prašančių kompensacijų už komunalines paslaugas ir šildymą. Šiemet lengvatų prašo per 5 tūkst. kauniečių šeimų, o 2007-aisiais jų buvo vos 1,8 tūkst.
Mieste gausu pensininkų
Statistikos departamento duomenimis, šiemet įvairias socialinio draudimo pensijas gauna beveik milijonas Lietuvos žmonių, Kaune tokių yra 144 tūkstančiai.
Lygindami šalies didžiųjų miestų pensijų statistiką, matome, kad Kaune tūkstančiui dirbančių gyventojų tenka daugiausia pensininkų – net 275. Kituose miestuose šis rodiklis mažesnis.
Įdomu ir tai, kad senatvės pensijos vidurkis Kaune mažesnis nei Vilniaus, Klaipėdos ar net Marijampolės gyventojų – tik 829 litai. Kaune yra ir daugiausia asmenų, gaunančių pensiją dėl invalidumo ir netekto darbingumo. Šiais rodikliais Kaunas lenkia Vilnių.
Kaune – sava specifika
„Lyginant su kitomis industrinėmis pasaulio valstybėmis, socialinėms pašalpoms ir pensijoms Lietuvoje nėra išleidžiama daugiausia pinigų. Dabar tik kas šeštas bedarbis gauna pašalpą,“ – teigė Vilniaus universiteto sociologijos profesorius Stasys Lazutka.
Profesoriaus nuomone, kauniečių senatvės pensijos mažesnės nei kituose miestuose, nes atkūrus nepriklausomybę čia uždaryta ypač daug įmonių.
„Kadangi kauniečiai verslūs žmonės, jie kurį laiką, uždarius įmones, dirbo nelegaliai ir nemokėjo mokesčių „Sodrai“, todėl jiems apskaičiuotos mažesnės pensijos“, – aiškino profesorius.
O kodėl Kaune daugiausia invalidumo ir pensijų netekus darbingumo?
S.Lazutkos teigimu, mieste yra daug medikų, kurie padeda versliems kauniečiams „susitvarkyti“ šios rūšies pensijas.
„Kai žmogus netenka darbo, jis ima ieškoti būdų, kaip iš valdžios gauti pinigų. Kai aktyviai ieškai, visada randi išeitį“, – sakė S.Lazutka.
200
Tiek tūkstančių kauniečių gauna įvairių rūšių pensijas ir socialines išmokas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.