Išperkamosios nuomos verslas jau skinasi kelią ir į kapines

Trūksta pinigų laidotuvėms ar antkapiui? Jokių problemų – įsigykite išsimokėtinai.

Pastaruoju metu tokių kreditų skaičius išaugo, tačiau sumažėjo vienos paskolos vidutinė suma – žmonės dabar vengia skolon rengti prašmatnias laidotuves.

Bendrovėje Vilniaus laidojimo rūmuose mirusiojo artimieji atsakymą dėl paskolos laidotuvėms gali gauti per pusvalandį.

Didžiausia Vilniaus ritualinių paslaugų įmonė yra sudariusi sutartį su „Ūkio banko lizingu”.

Jei žmogus neturi pinigų ir prašo jo šeimos narį palaidoti skolon, laidotojai kreipiasi į išperkamosios nuomos bendrovę.

Šios bendrovės darbuotojai apskaičiuoja, kiek, kokiam laikui, už kokias palūkanas galima paskolinti pinigų, ir atsiunčia sutarties tekstą.

Sutartis sudaroma tarp išperkamosios nuomos bendrovės ir laidotuves užsakančio žmogaus.

Laidotuvės rengiamos už ritualinių paslaugų bendrovei pervestus pinigus. Jei užsakovas neatsiskaito, tai tampa skolintojo rūpesčiu.

Dažniausiai žmonės prašo laidotuvėms paskolinti 3–4 tūkstančius litų.

Pensininkams paprastai siūloma paskolą grąžinti per ilgesnį laiką.

Vilniaus laidojimo rūmų direktorė laidojimo reikalams Jolanta Sprainaitienė teigė, kad paslaugos skolon vis populiarėja.

„Negalime žmogaus klausti, kodėl prašo savo artimąjį palaidoti skolon: iš viso neturi pinigų ar tik šiuo metu.

Tačiau tokių klientų sunkmečiu tikrai padaugėjo”, – pasakojo J.Sprainaitienė.

Moteris spėja, kad skolintis skatina noras gražiai palaidoti anapilin išėjusį šeimos narį.

Prie Vilniaus Karveliškių kapinių įsikūrusi įmonė „D.Varec” jau 14 metų prekiauja paminklais ir antkapiais išsimokėtinai ir už tai neprašo jokių procentų. Paminklą skolon įsigijęs klientas sudaro sutartį tiesiogiai su gamintojais, o ne su banku.

„Mes suprantame žmones, todėl galime sau leisti jiems padėti. Paminklų gamyba – ne verslas, o amatas”, – pakiliai aiškino įmonės savininkė Danuta Varec. Jos tikinimu, šiame versle reikia pasitikėti žmonėmis, jausti dvasinį ryšį.

Verslininkei skaudu matyti pensininkus, vargais negalais sumokėjusius bankui už laidotuves ir ketinančius vėl imti paskolą antkapiui.

D.Varec teigimu, prasidėjus sunkmečiui, žmonės pradėjo kur kas atsakingiau pirkti paminklą skolon.

Net neturėdami pinigų skausmo palaužti žmonės dar visai neseniai statydavo paminklą už 5 tūkstančius litų ir daugiau. Dabar užsakovai nori visą kapavietę sutvarkyti už 1,5–2 tūkstančius litų.

D.Varec knygose yra ir puslapis „beviltiškos skolos”. Jame – į užsienį išvykęs lietuvis ir du vietos čigonai.

Pagal sutartį, akmentašiai turi teisę išmontuoti paminklą ir antkapį, jeigu užsakovas vengia atsiskaityti.

D.Varec ši procedūra – pati nemaloniausia.

Vis dėlto per 16 metų teko nuo kapo nuimti ir išsivežti 6 paminklus. Dažniausiai tai paskatina skolininkus skubiai atsiskaityti.

Pensininkai – geriausi antkapius gaminančios įmonės klientai. D.Varec kol kas neapgavo nė vienas pensininkas.

Jei toks užsakovas miršta nebaigęs mokėti sutartos sumos už paminklą, po jo mirties skubiai atsiskaito vaikai.

Kartais prieš Kalėdas D.Varec dovanoja skolos likutį tiems skolininkams, kurie, jos manymu, labiausiai vargsta.

Antkapius gaminančioje įmonėje „Amžinasis akmuo” paminklą galima įsigyti per išperkamosios nuomos bendroves.

Bendrovės vadybininkės Ievos Maldžiuvienės teigimu, prasidėjus sunkmečiui ypač populiaru tapo už artimojo paminklą arba visą kapavietės sutvarkymą atsiskaityti ne iš karto, o per kelis mėnesius.

Tiesa, dauguma „Amžinojo akmens” klientų – vyresnio amžiaus žmonės, kurie vengia skolintis. Paprastai jie atsineša savo santaupas.

Bet kokios kalbos apie bankų paskolas juos baugina.

Maždaug kas dešimtas „Amžinojo akmens” klientas teiraujasi, kaip įsigyti antkapį išsimokėtinai.

Paprastai žmonės nori paskolos kuo trumpesniam terminui – nuo pusės iki vienerių metų.

Perkant išsimokėtinai arba atidedant mokėjimą, prašoma kuo pigesnių antkapių. Populiariausi – kainuojantys 600 arba 900 litų.

Paprasta standartinė kapavietė šiuo metu kainuoja 5 tūkstančius litų. Jei žmogus neturi tiek pinigų, galima sutvarkyti ir už 3 tūkstančius.

Brangiausia šiais metais „Amžinojo akmens” įrengta kapavietė kainavo 16 tūkstančių litų.

Pastaruoju metu vis daugiau žmonių neišgali palaidoti šeimos nario net skolon. Jie apskritai atsisako laidoti velionį, aiškindami, kad neturi už ką vaikams nupirkti duonos.

Tuomet laidotojai stengiasi kaip nors išsiversti su valstybės skiriama pašalpa laidotuvėms – 1040 litų.

„Kai matai, kad tą žmogų paliks, padarai nuolaidą ir darai viską, kad tas žmogus turėtų kapą, o giminės galėtų dalyvauti jo laidotuvėse”,– sakė Vilniaus laidojimo rūmų direktoriaus pavaduotoja J.Sprainaitienė.

Jei palaikų atsisakoma arba laidojamas neatpažintas asmuo, laidojama valstybės lėšomis Karveliškių kapinėse, nežinomų žmonių sektoriuje.

Pigiausios ir kukliausios laidotuvės Vilniaus laidojimo rūmuose kainuoja 1,5 tūkst. litų.

Antkapių gamintojai teigia, kad šiais metais ypač skiriasi užsakymai, gaunami iš miestų ar kaimų gyventojų. Miesto kapinėse vis labiau įsitvirtina vakarietiškos mados ir ant kapo pageidaujama gulsčios pagalvėlės. Veltui akmentašiai aiškina, kad tokie antkapiai netinka lietuviškam klimatui, nes žiemą pasnigus nelieka nė ženklo, kur žmogus palaidotas.

Kaime ir toliau norima kuo didesnio antkapio su kuo daugiau piešinių.

Lietuvoje baigia išnykti mada ką nors rašyti ant antkapio, išskyrus vardą, pavardę, gimimo ir mirties metus.

„Ūkio banko lizingo” generalinis direktorius

„Ūkio banko lizingas” bendradarbiauja su Vilniaus laidojimo rūmais, taip pat ir keliomis paminklų gamybos įmonėmis. Šių bendrovių klientai gali įsigyti prekes ir paslaugas išsimokėtinai.

Tačiau statyti paminklus ir antkapius išsimokėtinai Lietuvoje nėra populiaru.

Išsimokėtinai perkamų paminklų suma svyruoja nuo 800 iki 3600 litų.”