Švedė verslo imperiją kūrė nuo paauglystės

Verslo idėja paauglei kilo po nenusisekusio vakarėlio bare. Viskas atrodė paprasta: draugai susirinko pašokti, išgerti vieną kitą kokteilį.

Therese staiga pasidarė bloga ir ji nualpo. Atsimerkusi išvydo ją mėginančius atgaivinti bičiulius.

Tik kitą dieną iš spaudos ji sužinojo, kad tame bare merginoms į gėrimus buvo įmaišyta svaigiųjų medžiagų, o kai kurios paauglės ir išprievartautos.

Th.Albrechtson tik draugų dėka išvengė nelaimės. Tačiau šis vakarėlis tapo lemtingas: tuomet paauglė suvokė, kad moterims reikia ginklų – dujų balionėlių.

Švedijoje pipirinės ašarinės dujos yra uždraustos. Tad Th.Albrechtson panaršė internete ir susirado porą tyrėjų, įregistravusių legalų išradimą: leidžiamas naudoti dujas, kurių papurškus užpuolikas kuriam laikui apkvaišta, o jo veidą papuošia bent porą dienų nenusiplaunantys dažai.

Atrodytų, viskas paprasta: tik imk ir gamink. Viena bėda – leidimas naudotis šiuo išradimu kainavo 172,6 tūkstančio litų, o už šią sumą išradėjai siūlė ir tūkstantį jau pagamintų balionėlių, su kuriais buvo galima pradėti verslą.

Th.Albrechtson sąskaitoje teturėjo 843 kronas (dabartiniu kursu – 312 litų).

Kreiptis pagalbos į mamą, su kuria kartu gyveno, ji nedrįso. Maža to – išvis neprasitarė jai apie šią idėją.

Paauglė kreipėsi paskolos į banką. Nepavyko. Tuomet nuskubėjo į darbo tarnybą, kuri Švedijoje gali suteikti kreditą pradiniam kapitalui jauniems verslininkams.

„Esi mergaitė be jokios patirties. Turi vos 843 kronas. Ką tu čia sugalvojai?” – protino ją tarnybos specialistas. Susinervinusi mergina apšaukė jį idiotu.

Th.Albrechtson mokėsi gimnazijoje ekonomiką, kalė rinkodaros pagrindus.

Tačiau suaugusieji kažkodėl ją laikė pernelyg naivia. O kodėl nepasinaudojus tuo ir nepardavus savo naivumo?

Paauglė ryžosi tikrai drąsiam žingsniui. Mergina kreipėsi į vietos žurnalistus ir netrukus pasirodė straipsnis, kuriame mergina išdėstė savo verslo idėją, prašydama žmonių paskolinti jai pinigų bei tapti naujos įmonės dalininkais.

Atvira Th.Albrechtson išpažintis sulaukė atgarsio. Per dvi savaites į ją kreipėsi dešimt vyrų ir viena moteris, kurie sutiko rizikuoti.

Net ir paauglės dėdė, sėkmingai besiverčiantis advokatas Magnusas Ortopas, sutiko paremti giminaitę maždaug 35 tūkstančiais litų.

„Therese kupina noro veikti. Jau tuomet ji buvo daug labiau suaugusi nei didžioji dalis mano klientų.

Tiesa, pinigų aš nedovanojau. Sudarėme visiškai komercinę sutartį ir ji net privalėjo man mokėti palūkanas”, – prisimena kelerių metų senumo įvykius M.Ortopas.

Su dėde Th.Albrechtson susitarė, kad nė vienas apie jų sandorį nepasakos šeimos nariams. Mat mergina mokėsi gerais pažymiais, todėl motina norėjo, kad baigusi gimnaziją ji stotų į universitetą, o ne imtųsi verslo.

Tačiau, užuot pasukusi į aukštąją mokyklą, Therese pirmiausia pravėrė nedidelės chemijos gamyklos „Aero-Spray” Geteborge duris.

Ši įmonė iki tol daugiausia dirbo „Volvo” koncernui, gamindama jam automobilių užraktus nuo apledėjimo saugančius purškiklius.

Gamintojai priėmė jaunuolę išskėstomis rankomis ir sutiko moterų savigynai skirtus aerozolius gaminti už palyginti nedidelę kainą.

„Mes padedame kiekvienam idėjų turinčiam klientui įsitvirtinti rinkoje.

Taip, Th.Albrechtson buvo jauna, tačiau apie reikalus ji išmanė. Todėl ir sutikome bendradarbiauti”, – pasakojo „Aero-Spray” atstovai.

Konvejeris pradėjo suktis. Tuo tarpu mergina ėmė ieškoti produkcijos platintojų.

Iš pradžių sekėsi nekaip: motinos garaže kaupėsi vis daugiau dujų balionėlių, nors maždaug 62 litų kaina už vienetą lyg ir turėjo užtikrinti neblogas pajamas ir gamintojams, ir pardavėjams.

Maža to: jaunosios verslininkės laukė dar vienas smūgis.

Klientas iš Norvegijos užsisakė aerozolių, kurių bertė buvo beveik 70 tūkst. litų. Krovinys buvo pakrautas į laivą ir išplaukė į užsienį. Tačiau užsakovas, pažadėjęs sumokėti per dešimt dienų, ėmė dievagotis prekių nesulaukęs.

Th.Albrechtson dėl neapdairumo net nebuvo sudariusi sutarties su norvegu. „Tai man buvo toks skaudus smūgis, kad niekam nedrįsau prasitarti”, – pasakoja mergina.

Apyvartinių lėšų nėra. Kaip grąžinti pinigus ja patikėjusiems žmonėms?

Verslininkė ryžosi kreiptis į banką paskolos ir šįkart jai pasisekė.

„Tėvams apie tai stengiausi pasakoti kuo mažiau. Kitiems paaiškinau, kad pati užviriau košę, pati viską ir sutvarkysiu. Žmonės patikėjo”, – sakė Th.Albrechtson.

Prasimušė į prekybos tinklus Atkaklumas davė vaisių. Jaunoji verslininkė pagaliau prisibeldė į prekybos tinklų duris.

Jos dujų balionėliais ėmė prekiauti parduotuvių tinklas „Ica”, drabužių pramonės gigantas „H & M”. Vos per pusmetį apyvarta šoktelėjo iki 345 tūkst. litų, tad mergina jau galėjo grąžinti skolas.

Atėjo metas tapti darbdave. Th.Albrechtson pradėjo rinkti komandą. Reikėjo pasamdyti 17 pardavimo vadybininkų, buhalterius, sukurti interneto svetainę.

Pirmieji pokalbiai dėl darbo buvo nejaukūs. Jaunoji vadovė tylėjo, nežinodama, ką pasakyti, tuo tarpu už ją vyresni pretendentai gyrėsi savo sugebėjimais.

Tačiau Th.Albrechtson greitai perkando vadovavimo žmonėms subtilybes. Ji netgi iššveitė iš darbo į šeštąją dešimtį įkopusį samdinį, kuris rimtai nereagavo į vadovės nurodymus. „Tai buvo žiauru, bet reikalinga”, – prisimena verslininkė.

Atsistojusią ant kojų merginą užgriuvo ir populiarumo našta – ji tapo geidžiama žurnalistų pašnekove.

Tiesa, Therese tai nelabai patiko, mat dažniausi klausimai buvo apie širdies draugą ir būsimus vaikus.

„Tu sėdi prieš žmones kaip verslininkė, o jie klausinėja tokių dalykų”, – iki šiol stebisi švedė.

Dabar Th.Albrechtson įmonės dujų balionėliai parduodami daugiau nei 3 tūkst. prekybos vietų. Daugelis ją pažįstančių žmonių suokia iš anksto nutuokę, kad mergina turi verslininkės gyslelę. Tačiau ji pati tokiomis kalbomis netiki.

„Paikystės. Iš visų mano dėstytojų tik vienas tikėjo, kad aš galiu įgyvendinti savo planus. Ir dar mano tėvas”, – prisimena mergina.

Tėvas aiškino, kad būdama paauglė ji gali rinktis paprastą gyvenimą, kai gimdytojai pripildo šaldytuvą, sumoka už telefoną ir nuperka drabužių.

„Tačiau gali ir rizikuoti. Daugiausia, ką prarasi, tai 50 tūkst. eurų. Tuomet teks keletą metų gyventi senajame vaikų kambaryje ir sunkiai dirbti, tačiau skolas grąžinti visuomet įmanoma. O patirtis išlieka visam gyvenimui”, – dėstė jai tėvas.

Dabar Therese – 25-eri. Ji gyvena anaiptol ne senajame vaikų kambaryje, o nuosavuose apartamentuose Geteborge.

Praėjusiais metais ji buvo pripažinta geriausia Europos jaunąja verslininke ir tapo ES moterų verslininkių ambasadore Švedijoje.

Therese motina baiminasi, kad tiek veiklos jos dukteriai – pernelyg daug. Tačiau verslininkė labiau linkusi pasikliauti senelio pamoka, kad reikia daryti tai, kuo tiki.

Th.Albrechtson šių metų rugsėjį Stokholme atidarė verslo mokyklą „Academy of Excellence”. Joje savo žinias tobulina verslininkai, kurių metų apyvarta siekia nuo milijono iki 3,5 mln. litų.

Mokykla finansuojama iš mokesčių už mokslą, taip pat ją remia bankai ir kai kurios verslo įmonės.

Kol kas jai vadovauja pati Th.Albrechtson, tačiau tai kažin ar truks ilgai.

Mergina prisipažįsta turinti aibes darbų ir pasiūlymų. Vienas naujausių projektų – jos vardu pavadinta drabužių linija.