Idėja, kad praeities būstų reliktas – langinės gali tapti ateities modernių energiją taupančių ir gaminančių technologijų dalimi, buvo pripažintas vienu iš 11 geriausių konkurso darbų – pelnė paskatinamąjį prizą („honourable mention”). Pirmosios trys vietos atiteko Azijos atstovams.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto magistrantūros studentai Ieva Maknickaitė, Laurynas Vizbaras ir Antanas Lizdenis prizą atsiėmė iškilmingoje ceremonijoje, vykusioje La Rošelyje (Prancūzija), į kurį konkurso „International Velux Award 2010” laureatai suvažiavo iš viso pasaulio.
Daugiausia – Azijos studentų
Tarp laureatų europiečių buvo mažuma. Tik lietuviai ir šveicarė. Apdovanojimų nusipelnė ir JAV bei Kanados atstovai, o didžiąją dalį nominacijų susišlavė kinai. Nugalėtojų laurai atiteko Pietų Korėjos atstovams.
Akivaizdi Azijos šalių invazija negali nestebinti. Turbūt kiekybė lemia kokybę. Konkursui kone pusę paraiškų pateikė kinai. Tarp jų tikrai buvo vertų dėmesio projektų.
Jų daug, atrankos konkursai į universitetus didžiuliai – studijuoti patenka tik geriausieji. Todėl neturėtų stebinti, kad tarp kinų studentų yra labai daug kūrybingų asmenybių.
Tačiau stebina tai, kad senas technologijų dizaino tradicijas turinčių Europos šalių – Vokietijos, Italijos, Didžiosios Britanijos atstovai nepateko tarp laureatų.
Suteikė pasitikėjimo
„Tai, kad buvome pripažinti, suteikia kur kas daugiau pasitikėjimo savo jėgomis ir mokykla. Nesijaučiau pati gabiausia tarp savo kurso studentų. Esu įsitikinusi, kad yra kur kas gabesnių lietuvių.
Laimėjimas rodo, kad mūsų idėjų ir žinių lygis yra aukštas – drąsiai galime konkuruoti su visu pasauliu. Todėl šis laimėjimas svarbus visai Lietuvai”, – įsitikinusi 23-ejų I.Maknickaitė.
Konkurse dalyvavo ir daugiau lietuvių – iš viso 13 studentų iš VGTU ir Vilniaus dailės akademijos, tačiau kiti darbai tarp geriausiųjų nepateko.
Išmoko svarbią pamoką
„Po šio konkurso supratome, kiek daug modernioje pastatų architektūroje, miestuose ir gyvenime reiškia šviesa.
Mes dar kuriame savo baigiamuosius darbus, tačiau neabejoju, kad juose nuo šiol šviesai skirsime kur kas daugiau dėmesio.
Nėra taip, kad iki šiol tai buvo nesvarbu – kurdami projektus laikėmės nustatytų reikalavimų gyvenamųjų erdvių, darbo vietų apšvietimui.
Bet dabar aiškiai suvokiame, kaip šviesa lemia gyvenimo kokybę”, – sakė 24-erių VGTU studentas L.Vizbaras.
Studentai taip pat tvirtino išmokę dirbti kaip komanda. Iš pradžių turėję skirtingų idėjų, jie jas suvienijo. Taip langinės tapo ne tik saulės energijos elementais, bet ir šviesos šaltiniu. Beje, kodėl langinės?
Modernios langinės
„Iš pradžių mūsų žvilgsniai nukrypo į langus, kurie yra tarsi vartai šviesai patekti į statinio vidų.
Paskui į galvą šovė mintis, kodėl varstoma langinė negali būti tas elementas, kuris ne tik uždengia langą, bet ir nukreipia šviesą į vidaus erdvę?
Langinės yra klasikinė tradicijas turinti architektūros detalė, be to, jos gali būti horinzontalios, vertikalios, reguliuojamos.
Langinės turi kultūrinę vertę – norėjosi sugrąžinti jas pastatams, tačiau kartu suteikti ir modernių bruožų”, – aiškino 25-erių A.Lizdenis.
Įvairiuose studentų siūlymuose langinės gali atspindėti šviesą į patalpą, reguliuoti šviesos srautą patalpoje ir kartu gaminti elektros energiją, sumontavus ant jų fotoelementus.
Langinės gali išsaugoti šviesą ir šilumą patalpoje ir galiausiai per dieną sugertą šviesą tamsiu paros metus spinduliuoti į patalpą arba apšviesti gatvę.
Variantų daug, pritaikymo galimybių – taip pat. Estetinių sprendimų pasirinkimas neribotas, o techninės galimybės tai įgyvendinti – nesudėtingos.
Įsivaizduoja, kur panaudoti
Vilniečiai šmaikštauja, kad kinai turbūt jau nukopijavo ir pradėjo gaminti tokias langines. Apmaudu, kad pasaulyje įvertintos idėjos neįsiūlysi Lietuvos verslininkams.
„Pavyzdžiui, Italijoje studentų moksliniai darbai yra parduodami. Dalį lėšų gauna universitetas, dalį – kūrybingi studentai.
O Lietuvoje tokie darbai dažniausiai patenka į archyvą. Tik po kelerių metų išgirsti, kaip koks nors verslininkas garsiai reklamuoja naują idėją, kurią jau kažkur buvai matęs ar girdėjęs.
Mums nauda – kad galėsime šį darbą įsidėti į savo portfelį”, – pasakojo A.Lizdenis.
Pavyzdžiui, konkurso laureatai įsivaizduoja, kad langinių idėjos galėtų būti pritaikytos renovuojant senus daugabučius. Tai padėtų išspręsti ir energijos taupymo problemą – šiais laikais itin moderniuose biuruose naudojamos metalinės lauko žaliuzės, kurios naktį užsiveria ir izoliuoja pastatą, kad šiluma neišeitų į lauką.
Be to, po tokios rekonstrukcijos daugiabučiai galėtų atrodyti labai moderniai ir estetiškai.
Nugalėtojų idėja sužavėjo
Iš La Rošelio grįžę vilniečiai pripažino, kad Seulo Chanjango universiteto studentų Kim Dae Hyun, Park Young-Gook, ChoiJin Kyu ir Kim Won Ill darbas tikrai buvo vertas nugalėtojo titulo.
Jie pasiūlė labai paprastą idėją, kaip atgaivinti nykų turgaus paviljoną peršviečiamu stogu. Žinoma, pasitelkus šviesą.
Antrąją vietą konkurse pelnė kinų Tianjino universiteto studentų Ma Xin, Wang Rui ir Yang Meng darbas – paviljonas dvigubu stogu. Kruopščiai suplanuotos skylės perdangose sukuria unikalius šviesos žaidimus paviljone ir jį atgaivina.
Ne mažiau aktualus dangoraižių metropoliams, tokiems kaip Honkongas, ir Olandijoje studijuojančio kino Joe Wu darbas.
Kaip įleisti daugiau natūralios šviesos į patalpas, esančias žemesniuose dangoraižių aukštuose – panaudoti kitų pastatų fasadus, juos nukloti specialiomis šviesą atspindinčiomis sistemomis. Nuo jų atsispindėjusi šviesa patektų į žemesnius aukštus.
Nugalėtojas – Seulo studentų darbas
Seulo studentų komanda tapo konkurso vertinimo komisijos narių favorite vos tik jie išvydo darbą.
Jie pasiūlė labai paprastą idėją, kaip atgaivinti nykų turgaus paviljoną peršviečiamu stogu. Žinoma, pasitelkus šviesą.
Savita lubų sistema leidžia labai paprastai reguliuoti šviesos srautus – vienur apšvietimą sustiprinti, o kitur prislopinti. Tai atliekama mechaniškai besisukančiomis juostomis.
Paimkite popierinę juostelę už galų ir laikykite gulsčiai. Pažiūrėkite į šešėlį. Tada vieną juostelės galą pasukite taip, kad ji būtų vertikalioje padėtyje. Dalis juostelės mažiau užstos šviesą – štai ir visa idėja. Genialu, nes paprasta.
Idėjų konkursas
„International Velux Award” (IVA) apdovanojimai rengiami kas dveji metai nuo 2004-ųjų.
Konkursas skirtas viso pasaulio architektūros studentams, siekiant paskatinti juos daugiau dėmesio skirti natūraliai šviesai.
Bendra konkurso tema – „Light of tomorrow” („Šviesa ateityje”). Tačiau konkurso sritys neribojamos – tai gali būti ir architektūra, ir šviesos įtaka žmonių gyvenimui, ir alternatyvių energijos šaltinių panaudojimas.
Dalyviams nekeliamas reikalavimas idėjas susieti su „Velux” gaminiais.
Šiemet konkursui buvo pateikti 696 darbai, iš jų 673 projektai atitiko keliamus reikalavimus ir buvo vertinami kompetentingos komisijos.
Komisija nusprendė skirti 8 paskatinamuosius prizus, 2 antrąsias ir prizinę vietą.
Konkurso prizinis fonas sudarė 30 tūkst. eurų (apie 100 tūkst. litų).