Šeimininkauti patiems – ne visų jėgoms

Šalies gyventojams nevienodai sekasi nusimesti namų priežiūros bendrovių jungą.

Vilniečiai bando kovoti su paslaugų teikėjais. O marijampoliečiai įrodė, kad sėkmė priklauso nuo kaimynų santykių.

Penkiaaukščio daugiabučio sostinės Žvėryno rajone gyventojai praėjusią savaitę lengviau atsiduso – jų name pagaliau buvo įjungtas šildymas.

Nors keletas kaimynų šaltuose butuose susirgo, blogiausias scenarijus neišsipildė – šildymo sezonas prasidėjo.

Tiesa, prestižinio rajono gyventojai bet kurią akimirką gali likti be elektros, vandens. Tačiau jie viliasi, kad viskas bus gerai.

Iš kur tokia baimė? Mat šis Žvėryno namas pasirašė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią gali tvarkytis savarankiškai. Gyventojai nutarė atsisakyti namų priežiūros bendrovės, nes taip pigiau.

Tačiau toks sprendimas nepatiko šilumos, elektros ir vandens tiekėjams. Mat jie reikalauja atsakingo ir įpareigoto žmogaus, kuriam galėtų siųsti sąskaitas. O tokio, pasirodo, nėra.

„Žinoma, tiekėjai gali nutraukti elektrą, vandenį. Šildymas vėlavo. Tačiau nepasiduosime ir įrodysime, kad mums nereikia jokių tarpininkų, o sąskaitas paslaugų teikėjai turi atsiųsti kiekvienam gyventojui”, – ryžtingai kalbėjo namo gyventojas Paulius Markevičius.

Su vilniečiais patirtimi galėtų pasidalyti suvalkiečiai. Marijampolėje taip pat daugėja gyventojų, kurie sėkmingai atsisako namų priežiūros įmonių.

Namo Prano Vaičaičio gatvėje gyventojai jau septynerius metus tvarkosi savarankiškai.

„Butų ūkio valdyba atsiųsdavo nerealias sąskaitas. Ir negalėdavo pagrįsti, kokius darbus padarė. Tad nutarėme tvarkytis patys”, – pasakojo neoficialia namo administratore išrinkta čia gyvenanti Laimutė Jakimavičienė.

Marijampoliečiai, kaip ir vilniečiai, pasirašė jungtinės veiklos sutartį. Suvalkiečiai be pykčių sutarė kaupti pinigus šimtamečio namo remontui, kartu naudojamai elektrai.

„Žinoma, reikia vieniems kitais pasitikėti. Viską darome patys, todėl niekam nereikia mokėti”, – sakė L.Jakimavičienė.

Gyventojai sutartinai pasidalija išlaidas už bendrą elektrą, kaupia lėšas remontams. Tačiau šlavėjų nesamdo – aplinką tvarko patys. Neseniai kaimynai susidėjo pinigų naujoms durims.

Už bendrą elektrą jie tesumoka vidutiniškai po 70 centų, o priežiūros ar avarines tarnybas kviečia tik tada, kai reikia.

Panašaus scenarijaus tikėjosi ir Žvėryno rajono Vilniuje gyventojai.

„Jaunų šeimų čia mažai, daug pensininkų, kuriems svarbus kiekvienas litas. Manėme, kad atsisakydami namų priežiūros įmonės sutaupysime”, – sakė namo gyventojas Julijus Fišas.

Tačiau kaimynai pradėjo nesutarti. Be to, paaiškėjo, kad name nėra atsakingo žmogaus, kuris galėtų pasirašinėti sutartis su paslaugų teikėjais.

Tiesa, yra laiptinių atstovai. Tačiau iš esmės jie oficialiai už nieką neatsako.

Vandens, šilumos, elektros tiekėjai įspėjo gyventojus, kad jeigu niekas nesikeis, gyventojai liks be komunalinių paslaugų.

„Kodėl jie reikalauja iš mūsų turėti tarpininką? Paslaugų teikėjai kiekvienam gyventojui turi atsiųsti sąskaitas. Ne mums, o jiems reikia bendrijų”, – įsitikinęs to paties namo gyventojas P.Markevičius.

Savarankiškai besitvarkantys gyventojai gali laisvai atsijungti nuo centralizuoto šildymo, statyti dujų katilą, net įsirengti terasas ant stogo.

P.Markevičius taip ir padarė – nupjovė radiatorius ir pasistatė židinį. Dūmtraukį išvedė pro penktojo aukšto langą.

Tačiau kai kurie kaimynai į jį žiūri kreivai.

„Jis šildosi savarankiškai, o ar šiluma pasieks namą – jam nerūpi”, – piktinosi J.Fišas.

Šiluma namo iš tiesų galėjo nepasiekti. Tačiau vienam namo gyventojui kaimynai nurodė sumokėti už šilumos sistemos parengimą. Tik po to „Vilniaus energija” įjungė šildymą.

P.Markevičius įrodinėja, kad už šilumos punkto priežiūrą turi mokėti šilumos tiekėjai, o ne gyventojai. Vilnietis remiasi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išaiškinimu.

Komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė laiške gyventojams išaiškino, kad už šilumos punktų eksploataciją atsakingi šilumos tiekėjai.

„Vadinasi, tinklus jie turi prižiūrėti už savo, o ne už mūsų lėšas”, – įsitikinęs Žvėryno gyventojas.

Elektros tiekėjai šio namo gyventojams kol kas maloningi.

Gyventojai nuo birželio mėnesio nemoka už bendro naudojimosi elektrą. Mat Rytų skirstomieji tinklai (RST) nežino, kam siųsti sąskaitą. O jeigu ir atsiųs – kas ją apmokės?

RST atsisako siųsti kiekvienam namo gyventojui sąskaitas už elektrą, sunaudotą laiptinėse. „Jie reikalauja atsakingo žmogaus, bet tokio mes neturime”, – skėsčiojo rankomis J.Fišas.

Tačiau jo kaimynui P.Markevičiui viskas atrodo logiška: „Tegul atsiunčia bendrą sąskaitą visiems, o mes ją sutartinai apmokėsime. RST nepagrįstai atsisako siųsti sąskaitas”.

Jis pridūrė, kad su šiukšlių vežėjais taip ir buvo susitarta.

Už šiukšlių išvežimą gyventojai dabar moka tris kartus pigiau nei anksčiau.

Vilniečiams turėtų ką papasakoti Marijampolės gyventoja L.Jakimavičienė.

„Viskas priklauso nuo pačių žmonių. Jeigu jie sugyvena, yra vieningi, tai gali savarankiškai ir renovuoti, ir tvarkytis”, – įsitikinusi suvalkietė.

Tiesa, ji įsitikinusi, kad jungtinės veiklos sutartis labiau tinka nedideliam namui.

„Nieko nuostabaus, kad Vilniuje kyla tokių problemų. Juk tame name daug butų, gyventojai labai skirtingi”, – samprotavo L.Jakimavičienė.

Ji prižiūri tvarką 15 butų name. „Jei tame name negyvenčiau – tikrai nenorėčiau tokios atsakomybės, kokią dabar turiu prisiimti”, – sakė moteris.

Teisininkai taip pat sutinka, kad jungtinės veiklos sutartis sunkiai pritaikoma name, kuriame daug gyventojų.

Mat remiantis ja sprendimus turi priimti daugiau nei 50 proc. gyventojų. Daugiabutyje tai kone neįgyvendinama užduotis.

„Sutartis pritaikoma, jeigu tai būtų mažas namas su nedaug gyventojų, kurie galėtų vieningai ir be konfliktų susitarti dėl kiekvieno sprendimo”, – teigė teisininkas Mindaugas Steponavičius.

Daugiabučių bendrijas vienijančios asociacijos „Būsto rūmai” prezidentas

„Daugiabučių gyventojams leisti veikti pagal jungtinės veiklos sutartį yra didžiulė klaida.

Neįmanoma valdyti namo pagal šią sutartį. Juk nėra nė vieno oficialiai atsakingo žmogaus ar bendrovės. Taigi jokios atsakomybės, palaida bala.

Jei kaimynai nutartų modernizuoti namą, neaišku, kaip būtų renkami pinigai. Eilinis kaimynas to negalėtų padaryti. Lėšas gali rinkti bendrijos pirmininkas ar kitas už namo priežiūrą atsakingas žmogus.

Lietuvoje jungtinės veiklos sutartis yra pasirašę tik apie 0,5 proc. daugiabučių gyventojų. Nors jų nedaug, neįsivaizduoju, kaip jie tvarkosi.”