Po vienu stogu - keturi tūkstančiai sūrio galvų. Tiek jų vienu metu
sūdoma, nokinama ir pakuojama bendrovėje „Rokiškio sūris“. Iš Rokiškio
per 80 proc. šių lietuviškų gaminių iškeliauja svetur.
Lietuvis per metus suvalgo apie 5 kilogramus sūrio ir nė negali lygintis
su prancūzu, suvartojančiu šio produkto penkiskart daugiau, ar italu,
suvalgančiu 22 kilogramus sūrio.
„Lietuviai valgo nedaug sūrio. Tai suprantama - fermentinis sūris pas
mus pradėtas gaminti tik sovietmečiu. O štai italai ir graikai daugiau
suvalgo nei pagamina“, - kodėl tenka nuolat dairytis užsienio rinkų,
paaiškino „Rokiškio sūrio“ direktoriaus pavaduotojas Dalius Trumpa.
Tai atvėrė rokiškėnams kelią į Italiją. Lietuviški sūriai iš Rokiškio
jau kelis dešimtmečius keliauja Rusiją, o kelerius metus - į
Nyderlandus ir net Ameriką.
Dabar į Italiją vežama kur kas daugiau - apie du trečdalius - viso
eksportuojamo sūrio. Labiausiai italai mėgsta kietąjį „Goja“.
Lietuviški sūriai vėl keliauja ir į Rusiją, tačiau lietuviams tenka
gerokai suktis norint atgauti buvusias pozicijas.
Rusai, kaip ir lietuviai, labiau mėgsta puskietį sūrį. Pastarojo
receptus „Rokiškio sūrio“ technologai tobulina nuo 1990-ųjų. Jiems
talkina ir garsus sūrių gamybos konsultantas italas Angelo Frosio.
Jis prisidėjo kuriant ne vieno sūrio receptą. Ypač A.Frosio giria„Gojos“ sūrį.
„Sūrio gaminimas yra menas. Jei kaskart gamini vienodą, vadinasi, nesi
menininkas“, - italo žodžius persakė D.Trumpa. Jis pats patikino, kad
net ir įdiegus moderniausias technologijas labai svarbus išlieka žmogaus
darbas.
Jam antrino ir „Rokiškio sūrio“ kokybės vadybininkė Giedrė Gaigalienė:„Džiovinant kietąjį sūrį, reikia jį vartyti. Tai daro žmogus.
Ekspertai kasdien ragauja gaminius, norėdami įvertinti jų kokybę.“
Kartą per mėnesį, o prireikus ir dažniau, gamykloje rengiamos
degustacijos. Tuomet specialistams lėkštelėse patiekiami sunumeruoti
sūrio gabalėliai, tarp jų būna ir sunokinto konkurentų.
Kasdien rokiškėnai pagamina apie 100 tonų sūrio. Dar prieš
dvidešimtmetį šie skaičiai buvo triskart mažesni.
Jis neslėpė, kad bendrovės meistrai nuolat eksperimentuoja kurdami
naujus receptus ir juos išmėgindami, tačiau atskleisti paslapties, kokio
sūrio idėja brandinama šiuo metu, nebuvo linkęs.
Pasak D.Trumpos, profesionalumas tampa vienu būtiniausių sėkmingo verslo
bruožų, todėl sparčiai didėja kvalifikuotų darbuotojų poreikis.
Tam įmonė parengė projektą Europos Sąjungos struktūrinių fondų
2007-2013 metų paramai gauti.
Net 1,17 mln. litų paramos skirta darbuotojams mokyti. Šio projekto
trukmė - treji metai. Apie šimtą įvairių sričių specialistų
kvalifikaciją kelia jau pusantrų metų.
Perprasti sūrių gamybos paslaptis jiems padeda ir Lietuvos, ir užsienio
specialistai. Vienas jų - „Rokiškio sūriui“ jau gerai pažįstamas
italas A.Frosio.
„Rokiškio sūrio“ įmonių grupė vienija bendroves Rokiškyje, Utenoje ir
Ukmergėje. Jose dirba apie 900 žmonių.