2010 m. trečiąjį ketvirtį šios tendencijos nekito, ir realiojo bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą (0,6 proc. per metus) labiausiai skatino pramonė ir transportas. Tai atitiko ankstesnius lūkesčius, todėl Lietuvos banko realiojo BVP prognozės, palyginti su rugpjūčio mėnesiu, liko tokios pačios. Tebesitikima, kad šiais metais BVP padidės 0,5 proc., o kitais metais – 3,1 proc.
Privačiojo vartojimo raida yra prastesnė negu tikėtasi. Šių metų antrąjį ketvirtį gyventojų išlaidos tebebuvo bemaž dešimtadaliu mažesnės negu prieš metus, palankių tendencijų nematyti ir iš trečiojo ketvirčio mažmeninės prekybos (be variklinių transporto priemonių) duomenų. Todėl manoma, kad šiais metais privatusis vartojimas turėtų kristi 5,7 proc., o kitais metais – didėti 1,9 proc.
Realiosios vidaus investicijos antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, stipriai šoktelėjo. Be atsitiesiančių investicijų į gamybos priemones, gerokai išaugo ir investicijos į pastatus, išskyrus būstą. Jos veikiausiai susijusios su statyba, kuriai panaudojama Europos Sąjungos (ES) parama. Investicijų kaita buvo geresnė nei tikėtasi, todėl manoma, kad investicijos šiais metais sumenks mažiau negu buvo numatyta rugpjūčio mėnesio prognozėse – 5,3 proc. Kitų metų prognozės iš esmės nekito.
Naujausi užsienio prekybos duomenys yra geresni negu manyta: greičiau auga tiek realusis eksportas, tiek importas. Eksportas atsigavo itin sparčiai: šių metų antrąjį ketvirtį rodiklis tebuvo tik truputį mažesnis už aukščiausią lygį, pasiektą prieš dvejus metus. Palankią eksporto kaitą patvirtina ir pramonės duomenys: apdirbamosios gamybos didėjančią apyvartą skatina pardavimas užsienio rinkose, o apyvarta vidaus rinkoje tebėra vangi. Importo atsigavimą, vidaus vartojimui tebesant silpnam, labiausiai skatina investicinės ir tarpinio vartojimo prekės, glaudžiai susijusios su eksporto tendencijomis.
Laukiama, kad šiais ir kitais metais einamoji sąskaita bus perteklinė (atitinkamai 2,1 proc. ir 0,2 proc. BVP). Einamosios sąskaitos balansas yra teigiamas jau penkis ketvirčius iš eilės. 2010 m. pirmąjį pusmetį jis sudarė 3,1 procento BVP. Nors uždarius Ignalinos atominę elektrinę padidėjo prekybos deficitas, šį neigiamą poveikį einamajai sąskaitai nusvėrė einamieji pervedimai į Lietuvą (daugiausia – ES fondų srautai ir emigrantų pervedimai) ir padidėjęs paslaugų (ypač transporto) perteklius.
Vis dėlto teigiamo balanso tendencija bus gana trumpalaikė, nes atsigaunant ekonomikai išaugs importas, o Lietuvoje veikiančios užsienio įmonės vėl veiks pelningai. Taigi padidės ir prekybos, ir pajamų deficitas.
Lietuvos darbo rinkos padėtis pastaruoju metu stabilizuojasi. Tai atitinka ankstesnius lūkesčius, kad po 2010 m. antrojo ketvirčio nedarbas pamažu mažės, todėl šio rodiklio prognozės 2010 ir 2011 m. nesikeitė (atitinkamai 17,9 proc. ir 16,5 proc.). Vis dėlto darbo rinkos padėtis išlieka sudėtinga ir bus vienas svarbiausių ekonominės politikos iššūkių artimiausiais metais. Pirma, pastaraisiais ketvirčiais sparčiai daugėja ilgalaikių bedarbių, jiems didėja tikimybė prarasti kvalifikaciją ir motyvaciją dirbti, todėl nuosmukio metu šoktelėjęs nedarbo lygis gali mažėti lėčiau negu prognozuojama. Antra, šiuo metu ūgtelėjo emigracijos mastas. Nors trumpu laikotarpiu emigracija mažina nedarbo lygį, ilgesniu laikotarpiu ji neigiamai veikia potencialų ekonomikos augimą.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad 2010 m. infliacija sudarys 1,2 proc., o kitais metais pakils iki 2,3 proc. Pastaruoju metu kainos Lietuvoje keitėsi nedaug ir labiausiai dėl sezoninių veiksnių, todėl šių metų prognozės beveik nekito. Tačiau 2011 m. vartotojų kainų didėjimas turėtų būti spartesnis, nei tikėtasi rugpjūtį, atsižvelgiant į numatomą maisto ir energijos prekių kainų augimą. Dėl nepalankių oro sąlygų esant mažesniam derliui ir įvedus eksporto apribojimus svarbiuose grūdų auginimo regionuose, grūdų kainos tarptautinėse rinkose 2010 m. vasarą labai išaugo, kilo ir kitų žemės ūkio produktų kainos. Šios pasaulinių maisto kainų tendencijos Lietuvos infliaciją turėtų stipriau paveikti kitąmet.