Galimų sprendimų sąrašas pateiktas remiantis siekiu nepažeisti AB „Lietuvos geležinkeliai“ gyvybingumo ir sėkmingos veiklos funkcijų.
Susisiekimo ministerijai pateiktas galimo parduoti nekilnojamojo turto, kuris nepriklauso viešajai geležinkelių infrastruktūrai ir nėra būtinas komercinei veiklai vykdyti, sąrašas. Nepriklausomų vertintojų duomenimis, šio turto vertė gali siekti 15 mln. litų.
„Lietuvos geležinkeliai“ taip pat pateikė siūlymą dėl antrinių įmonių, užsiimančių geležinkelių statybos ir remonto darbais, dalies akcijų pardavimo. Bendrovės specialistų skaičiavimais, priklausomai nuo to, kokia akcijų dalis (nuo 30 proc. iki 100 proc.) būtų parduota, didžiausia pardavimo kaina galėtų siekti iki 50 mln. litų.
„Lietuvos geležinkeliai“ kartu su Susisiekimo ministerija ir toliau nagrinėja galimybes rasti papildomų išteklių valstybės biudžetui remti.
Pasak ministro pirmininko patarėjo Mykolo Majausko, strateginis tikslas - efektyviai valdant valstybės turtą didinti biudžeto pajamas ir lengvinti mokesčių mokėtojų naštą.
„Tai svarbus žingsnis ir signalas, jog valstybės valdomos įmonės turi aktyviai ieškoti būdų, kaip prisidėti prie valstybės biudžeto mokant dividendus, peržiūrint kapitalo struktūrą, privatizuojant ne pagrindinę veiklą atliekančias įmones ir nekilnojamojo turto objektus“, - sako patarėjas.
Trečiadienį Vyriausybės posėdyje svarstyta pagal geriausią tarptautinę įmonių valdymo praktiką parengta valstybės turto valdymo reforma. Tikimasi, kad ją patvirtinus bus žengtas svarbus žingsnis, kuris skatins valstybės kontroliuojamas įmones dirbti skaidriau ir efektyviau.
„Pertvarka teigiamai paveiktų šalies ekonomiką, pagerintų verslo sąlygas, patrauklesnė taptų aplinka investuotojams, be to, mažintų priklausomumą nuo skolinto kapitalo iš komercinių bankų. Efektyvesnis valstybės kontroliuojamų įmonių valdymas ne tik atneštų tiesioginės finansinės naudos biudžetui, bet ir sudarytų sąlygas gerinti Lietuvos gyventojams teikiamų paslaugų kokybę“, - sakė Ministro Pirmininko patarėjas M. Majauskas.
Premjeras A. Kubilius teigia, kad iš „Lietuvos geležinkelių“ planuojami gauti 150 mln. litų yra neblogas rezultatas. Pasak jo, lygiai tiek pat būtų galima gauti ir iš energetikos įmonių. Tiesa, kategoriškai prieštaraujama įkainių didinimui.
„Geras „Lietuvos geležinkelių“ pavyzdys galėtų būti sektinas kitoms įmonėms ir atitinkamai energetikai, kiek žinau, irgi yra pasiruošę šiuo keliu eiti. Labai aiškiai įtvirtinta politinė valia ir mechanizmas, kaip tai turi būti realizuota“, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė A. Kubilius.