„Konkurso laimėtojas nėra atrinktas“, - žurnalistams sakė
energetikos viceministras Romas Švedas.
„Bus pradėtos koncesijos suteikimo tiesioginės derybos tokiomis
pat sąlygomis“, - pridūrė R.Švedas.
Kol kas jis negalėjo įvardyti, su kuo bus deramasi, tačiau
tikino, kad susidomėjusių projektu yra.
R.Švedas sakė, kad į kvietimą pateikti pasiūlymus iki
lapkričio 10 d. buvo gauti du potencialių investuotojų
pasiūlymai, kurių vienas neatitiko reikalavimų.
„Antrą pasiūlymą pateikė „Kepco“. Jo esmė - investuoti į
projektą ir patvirtintomis fiksuoto sandorio sąlygomis pastatyti
atominę elektrinę iki 2020 metų. Su jos pasiūlymais buvo
supažindinti regioniniai partneriai Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje.
Kartu su „Kepco“ ir Lietuvos įnašais būtų užtikrintas projekto
finansavimas. Tačiau paprašius „Kepco“ pateikti galutinį
pasiūlymą po dviejų savaičių „Kepco“ netikėtai pareiškė
atsiimanti pasiūlymą. Premjeras Andrius Kubilius paprašė Pietų
Korėjos prezidento paremti „Kepco“ dalyvavimą projekte, tačiau tai
nepakeitė „Kepco“ pozicijos“, - kalbėjo R.Švedas.
Lietuva toliau planuoja tęsti individualias derybas su
potencialiais investuotojais.
Energetikos
ministerijai paskelbus, kad strateginio investuotojo konkursas baigėsi
pasitraukus Korėjos bendrovei, premjeras Andrius Kubilius pasakė:
„Galima tik apgailestauti, kad finansiškai patrauklų, įpareigojantį pasiūlymą
pateikusi Korėjos bendrovė „Kepco“ dėl mums nesuprantamų priežasčių staiga
pasitraukė iš konkurso. Pagal koncesijų įstatymą tokia konkurso baigtis atveria
kelią tiesioginių derybų procesui su visais galimais investuotojais tokiomis
pat sąlygomis.“
„Niekas nežlugo
atominės projekte. Strateginio investuotojo atrankoje tiesiog baigėsi konkurso
etapas, todėl prasideda tiesioginių derybų etapas. Bus deramasi su visais, tarp
jų ir su korėjiečiais. Per šį pusmetį pelnyta labai stipri Europos Sąjungos ir
regiono partnerių parama, todėl projektas stipriai pasistūmėjo į priekį“, - teigė premjeras.
Konkursą sužlugdė Rusijos spaudimas?
Politologas Tomas Janeliūnas lrytas.lt teigė, kad konkurso žlugimą greičiausiai nulėmė dvi pagrindinės priežastys. Užsienio investuotojams trūko aiškumo, ar naujos atominės elektrinės veikla Lietuvoje bus pakankamai pelninga, nes trijų Baltijos šalių, kurioms pirmiausia turėtų būti tiekiama elektros energija, realizacijos rinka nėra didelė.
„Antroji priežastis ne taip lengvai įrodoma, tačiau panašu, kad ji ne tik numanoma, bet ir reali, yra ta, kad potencialius užsienio investuotojus labai intensyviai atkalbinėjo Rusijos atstovai, - teigia T.Janeliūnas. Pasak jo, didžiosios užsienio kompanijos greičiausiai savo planus sieja su Rusijos ar šalia esančių valstybių atominių elektrinių projektais. - Ten jos galbūt tikisi didesnio pelno arba tiesiog nenori turėti problemų su Rusija, nenori kaišioti pagalių į jos elektros energijos rinką.“
Jo nuomone, atominę elektrinę vis dėlto norinčiai turėti Lietuvai dabar geriausia būtų tikslingai ieškoti kompanijos, kuri nebijotų Rusijos arba nebūtų susijusi su jos verslo projektais. „Grįžti prie pradinio varianto, kad į būsimą eletrinę daugiau investuotų trys kitos šalys - Latvija, Estija ir Lenkija, mažai tikėtinas, nes šios valstybės dar tik atsigauna po ekonominės krizės ir lėšų tam neturi, o Lenkija apskritai kuo toliau, tuo mažiau rodo entuziazmo dėl šio projekto“, - pastebi T.Janeliūnas.
Politologas Kęstutis Girnius taip pat mano,
kad strateginio investuotojo konkurso dėl naujos atominės jėgainės
statybos žlugimą galėjo lemti ir geopolitinis, pavyzdžiui, Rusijos
spaudimas, ir Pietų Korėjos kompanijos noras persiderėti dėl
palankesnių sąlygų, matant, kad nėra konkurencijos.
„Korėja galėjo pasitraukti vien dėlto, jog tikėjosi, kad
tiesiogiai derėdamasi gali gauti geresnes sąlygas. Gali būti koks
nors geopolitinis spaudimas, bet to mes kol kas tikrai nežinome“, -
BNS sakė K.Girnius.
Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuvos Vyriausybei, nepaisant
dabartinės nesėkmės, dar nereikia apleisti šio projekto.
„Trečias dalykas - dar nereikia pasiduoti, yra galimų
alternatyvų, ketvirta - tai parodo, jog ankstesnis žiūrėjimas pro
pirštus į šį projektą turi savo kainą“, - kalbėjo politologas.
Jis pridūrė nemanąs, kad dėl nesėkmės turėtų
atsistatydinti Energetikos ministerijos vadovybė, nes Korėjos
kompanija pasitraukė netikėtai, tuo metu daug ženklų prieš tai
rodė, kad rezultatai bus priešingi.
K.Griniaus teigimu, projektą konkursą paskelbus, pavyzdžiui,
prieš penkerius metus rezultatai galėjo būti daug geresni.
Buvo per mažai informacijos
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Žilvinas Šilėnas pastebi, kad skleisdama informaciją apie konkursą A.Kubiliaus Vyriausybė elgėsi panašiai, kaip ir prieš tai buvusi: "Juk ankstesnė valdžia sulaukė daug kritikos dėl to, kad kone slapta vykdo strateginius energetikos konkursus ir projektus, kad per menkai apie juos nušviečia visuomenę. Ši kritika buvo pagrįsta. Gaila, bet šiandieninėje situacijoje mes matome lygiai tą patį."
Ž.Šilėnas pasigedo viešos informacijos, kaip strateginio investuotojo statyti naują atominę elektrinę rinkimai.
„Netikėta žinia apie žlugusį konkursą atveria problemą - informacijos apie atominės elektrinės ir kitus energetikos projektus labai trūksta. Kodėl staiga viskas pasikeičia, žino tik pati Vyriausybė. Visuomenė nežino, kaip vyksta sprendimų priėmimas“, - teigia ekspertas.
Pasak Ž.Šilėno, dabar valdžia turėtų atsakyti į nemažai klausimų ir analizuoti klaidas. „Valdžiai svarbu nuspręsti, ką ji nori padaryti. Jeigu nori, kad Lietuvoje iš tikrųjų būtų atominė elektrinė, galbūt iš naujo verta skelbti konkursą. Toks būtų vienas iš problemos sprendimo būdų.
Reikėtų išsiaiškinti, kodėl iš konkurso pasitraukė dalyviai, kitas aplinkybes. Elektrinę pastatyti įmanoma, bet reikia atsakyti, už kieno pinigus ji bus statoma, kas ją valdys, kokie partneriai prisijungs. Reikia įvertinti, kad elektrines gali pasistatyti Rusija ir Baltarusija“, - pažymi LLRI ekspertas.