BNS žiniomis, Lietuva pranešimą iš „Kepco“ apie atsisakymą
dalyvauti konkurse gavo lapkričio 24 dieną. Rusijos prezidentas
Dmitrijus Medvedevas lapkričio 9-ąją ir 10-ąją viešėjo Seule.
Vizito metu buvo aptarti ir energetikos klausimai, įskaitant dujų
tiekimą.
Tuo metu Maskva ir Seulas pasirašė daugiau nei 10 susitarimų,
įskaitant dėl rusiškų dujų tiekimo, telkinių Rytų Sibire
eksploatavimo.
Lapkričio 25-ąją Lietuvos Vyriausybė pranešė, jog nukeliamas
Visagine planuotas Lietuvos ir Latvijos premjerų susitikimas,
turėjęs įvykti lapkričio 26-ąją.
Lietuvos Vyriausybė penktadienį pranešė, kad pasitraukus
Pietų Korėjos bendrovei „Kepco“, Lietuvai nepavyko išrinkti
strateginio investuotojo į naują atominę elektrinę.
Energetikos viceministras Romas Švedas, paklaustas, kiek tokiam
korėjiečių sprendimui įtakos turėjo Rusijos lobizmas, atsakė:
„Girdėdamas tokius gerus klausimus, aš nepraleisiu progos
patylėti.“
Premjeras Andrius Kubilius lapkričio mėnesį pareiškė, kad
„Kremliaus vadovai lankėsi daugelyje Europos valstybių, stengdamiesi
atkalbėti potencialius investuotojus“.
Penktadienį, komentuodamas tolesnę projekto eigą žlugus
konkursui, Vyriausybės vadovas sakė: „Suprasdami, kad svarbių
energetinę nepriklausomybę didinančių projektų įgyvendinimas
sulaukia smarkaus pasipriešinimo iš tų, kuriems ligšiolinė
padėtis yra ir palanki, ir naudinga, savo tikslų sieksime dar
glaudžiau bendradarbiaudami tiek su regioninėmis valstybėmis, tiek
su ES institucijomis“.
BNS kalbinti apžvalgininkai penktadienį sakė, kad Rusijos
spaudimas potencialiems investuotojams galėjo būti viena iš
priežasčių, dėl kurios tarptautiniame konkurse Lietuvai nepavyko
rasti bendrovės statyti naują atominę elektrinę Visagine. Tačiau
jie pabrėžė, kad svarbios ir kitos priežastys, pavyzdžiui,
atsiperkamumas.
BNS žiniomis, „Kepco“ įpareigojantį pasiūlymą Lietuva gavo
lapkričio 10-ąją. Bendrovė savo suinteresuotumą viešai
patvirtino lapkričio 17-ąją, bet jau po savaitės paskelbė
atsisakanti pasiūlymo. Šis sprendimas paskelbtas kitą dieną po to,
kai Pietų Korėja patyrė totalitarinės šiaurinės kaimynės
ataką.
Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas apgailestauja, kad patrauklų pasiūlymą statyti naują atominę elektrinę Lietuvoje pateikusi Pietų Korėjos bendrovė pasitraukė iš projekto ir mano, kad čia nagus bus prikišusi Rusija.
„Šis korėjiečių demaršas liūdnas, bet man nebuvo visiškai netikėtas. Turėjau žinių, jog kaimynė Rusija šantažu ir vilionėmis atbaidė kitus potencialius investuotojus į Lietuvos projektą. Panašu, kad taip atsitiko ir su KEPCO“, - teigia parlamentaras, kuris yra ir Seimo Užsienio reikalų komiteto narys.
R.Žilinsko teigimu, jis dar praėjusią savaitę per energetikos konferenciją Kaliningrade gavęs signalų iš Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO ES“ atstovų, kad korėjiečiai kalbasi su jais ir ieško „mandagaus“ būdo pasitraukti iš Lietuvos.
„Atrodo, kad KEPCO viliojamas statyti branduolinę jėgainę Baltarusijoje“, - sako Atominės energetikos komisijos pirmininkas.
Baltarusija kalba apie planus statyti dviejų blokų elektrinę Astrave, Lietuvos pašonėje. Panašios jėgainės statybos, Seimo nario žiniomis, sparčiai stumiasi į priekį ir Kaliningrado srityje, Nemane.
Pirmąjį jėgainės bloką rusai žada paleisti 2016-ais, antrąjį - 2018-ais metais.
„Tačiau kaliningradiečiai neturės kur parduoti perteklinės elektros, todėl nori ja prekiauti Baltijos, Skandinavijos bei Lenkijos rinkose, ir yra itin nesuinteresuoti, kad jos turėtų pakankamai savų elektros generavimo pajėgumų“, - sako R. Žilinskas.
Vis dėlto Atominės energetikos komisijos pirmininkas ragina nenuleisti rankų.
„Dar galime tiesiogiai derėtis su kitais potencialiais investuotojais, kurie, galbūt apgauti Rusijos, vėl beldžiasi į mūsų duris, iš projekto nesitraukia ir regioniniai partneriai - Estija, Latvija, Lenkija. Ir patys turime padaryti namų darbų“, - sako R.Žilinskas.
Tarp tokių darbų Atominės energetikos komisijos pirmininkas mini investicinės ir branduolinės saugos reguliavimo aplinkos gerinimą, bendros Baltijos šalių elektros rinkos sukūrimą, elektros jungtis su Skandinavijos šalimis ir Lenkija. Šios jungtys ir bendra rinka, parlamentaro žodžiais, yra bene svarbiausia prielaida Lietuvoje atsirasti naujai branduolinei jėgainei.