Reportažą žiūrėkite čia.
Šis mažos Baltijos šalies, 1991 metais tapusios nepriklausoma,
sprendimas atsisakyti kronos ir įvesti eurą buvo paskutinis
žingsnis per du dešimtmečius pastangų integruoti savo ūkį į
Europą. Estija yra ir pirmoji iš buvusios Sovietų Sąjungos
respublikų įsiliejanti į bendrosios ES valiutos klubą.
Estijos ministras pirmininkas Andrus Ansipas pirmasis 1,3 milijono
gyventojų turinčioje šalyje paėmęs euro banknotų pluoštą iš
specialaus bankomato, įrengto Talino centre prie operos ir baleto
teatro, kad žmonės po vidurnakčio galėtų keisti kronas į eurus.
A.Ansipo pavyzdžiu netruks pasekė ir ES susisiekimo komisaras
Siimas Kallasas, Lietuvos ministras pirmininkas
Andrius Kubilius ir Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis.
Šie keturi vyrai pamojavo šviežiais euro banknotais maždaug
penkių tūkstančių miniai, kuri, šaltą naktį danguje
mirguliuojant fejerverkams, sutiko Naujuosius 2011 Metus ir naują
erą Estijai.
„Euras yra pirmiausias ir svarbiausias mūsų saugumo garantas, -
pareiškė A.Ansipas. - Mes dabar esame visaverčiai antrojo
didžiausio pasaulyje finansinio regiono nariai su visomis iš to
sekančiomis priedermėmis“.
„Euras - geras dalykas. Pasaulis dabar tikriausiai laikys mus
išsivysčiusia šalimi“, - sakė 21 metų studentas Erikas
Villemsonas.
Mažytės Estijos, kurios bendrasis vidaus produktas tesiekia 19
mlrd. JAV dolerių, prisijungimas prie euro zonos, kurios BVP - 12,5
trilijonų dolerių, laikomas palankia simboline žinia pernai
didelių sukrėtimų vargintai valiutų unijai, kurios dvi narės
(Graikija ir Airija) buvo priverstos prašyti tarptautinių finansinio
gelbėjimo paketo, kad išvengtų bankroto.
Estija veikiausiai išliks paskutinė nauja euro zonos narė
kelerius ateinančius metus, nes kitos potencialiai eurą galinčios
įsivesti Rytų Europos šalys arba baiminasi tapti priklausomos nuo
populiarumą praradusios valiutos, arba neatitinka kriterijų,
keliamų jų biudžetų deficito ir infliacijos rodikliams.
Likus kelioms valandoms iki valiutos pakeitimo Europos Komisijos
pirmininkas Jose Manuelis Barroso pasveikino
Estiją įstojus į euro zoną, sakydamas, kad naujoji valiuta suteiks
teigiamą postūmį šalies ekonomikai ir taps svarbia žinia visoms
ES narėms.
„Tai stiprus signalas, jog euras suteikia Europos Sąjungos
narėms patrauklumo ir stabilumo“, - J.M.Barroso penktadienį sakė
Briuselyje.
Pagal ekonomikos išsivystymą pajėgiausios euro zonos šalys
Vokietija ir Prancūzija savo naujametiniuose pranešimuose taip pat
gyrė bendrą valiutą, kuriai pastarieji metai buvo prasčiausi per
12 metų euro istoriją.
„Mieli tėvynainiai, netikėkite tais, kurie mums siūlo
atsisakyti euro, - Prancūzijos prezidentas Nicholas Sarkozy
sakė per televiziją transliuotame kreipimesi į tautą. -
Prancūzijos izoliacija būtų beprotybė. Euro galas reikštų
Europos galą.“
Kreipdamasi į Vokietijos žmones šalies kanclerė Angela Merkel
paragino stiprinti eurą, kuris šiuo metu yra pagrindinė valiuta 330
mln. Bendrijos gyventojų.
„Svarbu ne vien mūsų pinigai - euras kur kas daugiau nei
valiuta, - pabrėžė ji. - Euras yra mūsų klestėjimo pagrindas.“
Estijos vadovai ir daugelis ekonomistų įsitikinę, kad šalies
ekonomikai, kuri 2009 metais patyrė triuškinamą 14 proc. nuosmukį,
euro įvedimas bus naudingas, nors šalyje dar reikia įgyvendinti
skausmingų reformų, kad pragyvenimo lygis susilygintų su Vakarų
Europos šalių standartais.
„Euras neabejotinai sustiprins Estijos prekybą“, - A.Ansipas
penktadienį sakė žurnalistams, pridūręs, kad 70 proc. jo šalies
prekybos sudaro ryšiai su ES šalimis.
Tačiau apklausų rezultatai rodo, jog daugiau nei trečdalis
Estijos gyventojų nusistatę prieš valiutos pakeitimą.
„Manau, kad tai blogai mūsų ekonomikai. Kainos didėjo ir toliau
augs“, - sakė 20 metų Kaire Raitme, pardavinėjanti
kepintus migdolus Talino senamiestyje.
Estija bus viena iš neturtingiausių euro zonos šalių. Šis
faktas kelia nerimą daugeliui šalies žmonių, kurie baiminasi, kad
jiems teks skirti dalį savo skurdžių išteklių pagalbai kitoms
valiutų unijos narėms, kurios nesilaikė fiskalinės drausmės.
Euro įvedimas buvo paminėtas koncertais po atviru dangumi,
spaudžiant šaltukui; garbingiems svečiams iš užsienio buvo
surengtas koncertas nacionalinės operos rūmuose, kuriuose skambėjo
JAV kompozitoriaus George'o Gershwino muzika.
Estijos finansų ministerija paskelbė, kad bankai ir
informacinės sistemos paruoštos valiutos keitimui, bankomatai buvo
pripildyti naujų euro banknotų.
Kai kurių bankų ir pašto skyriai veiks savaitgalį, kad
žmonėms būtų lengviau prisitaikyti prie šios permainos, tačiau
policija ragino piliečius nesinešioti didelių grynųjų pinigų
sumų, kad netaptų plėšikų taikiniais.
Estija tapo trečiąja eurą įsivedusia Rytų Europos šalimi po
Slovėnijos ir Slovakijos. Septynios kitos šio regiono šalys
(Lenkija, Rumunija, Vengrija, Čekija, Bulgarija, Lietuva ir Latvija)
taip pat turės ilgainiui įsivesti bendrą ES valiutą pagal
narystės sutartį, tačiau šio žingsnio galutinis terminas nėra
nustatytas.
Estijos kaimynių Latvijos ir Lietuvos vyriausybės taip pat yra
entuziastingos euro šalininkės, ir tikėtina, kad abi šios šalys
taps naujomis euro zonos narėmis 2014 metais.