„Tikrai nelaukiu, kad Vokietijoje susidarys tokios mūsų
emigrantų salelės, kaip Anglijoje ar Airijoje, bet nutekės mums
reikalingiausi“, - BNS sakė finansų analitikas Rimantas Rudzkis.
Sociologas ir ekonomistas Romas Lazutka aiškino, kad Vokietija
sieks vilioti trūkstamus kvalifikuotus specialistus.
„Vokiečiai gali tikslingai organizuoti kursus, finansuoti kalbos
mokymąsi. Jų pramonė organizuota ir valstybė prie to gal
prisidės. Gali būti, kad išvažiuos geresni specialistai, turintys
išsilavinimą ir netgi darbą, kadangi ten pasiūlys keletą kartų
didesnius atlyginimus“, - kalbėjo ekspertas.
Abu pašnekovai teigė, jog masinio važiavimo dirbti į kavines
ar statybas nebus visų pirma dėl vokiškos drausmės.
„Vokietijos nedarbo lygis nėra labai aukštas, ir darbo rinka yra
daug drausmingesnė, ten daug mažiau šešėlinio verslo“, - dėstė
R.Rudzkis.
R.Lazutkos teigimu, Didžiojoje Britanijoje ar Airijoje daugelis
lietuvių „legalizavosi“ palaipsniui, kas būtų sunkiai padaroma
Vokietijoje. Be to, leidus oficialiai darbintis, lieka būdų tai
riboti.
„Kita vertus, profsąjungos yra stiprios, o vietiniai darbuotojai,
susivieniję į profsąjungas, tikrai nenori imigrantų, nes jie
numuša darbo užmokestį“, - sakė jis.
Pasak R.Lazutkos, geografiškai netoli esanti Vokietija lietuvius
atbaido ir dėl kalbos barjero, nes vokiečių kalba Lietuvoje nėra
labai populiari. Valstybinę kalbą mokėti Vokietijoje dažnai
reikalaujama ne tik bendraujančioms su klientais pardavėjoms, bet ir
dirbantiems fabrike, statybose.
Tačiau R.Lazutka pažymi, kad kultūriškai artimesni Rytų
Europos šalių gyventojai Vokietijoje yra labiau laukiami nei Afrikos
šalių ar kai kurių Azijos valstybių gyventojai, kurie dažnai
nelinkę integruotis.
„Yra garsas dėl lietuvių nusikaltėlių, tai faktas, bet tie,
kurie atvažiuoja dirbti, tikrai gali turėti pranašumą prieš
trečio pasaulio šalių atstovus. Vokiečiai yra patyrę nesėkmingos
imigracijos: turi trečiųjų šalių imigrantų, kurių jau kelinta
karta gyvena ir sunkiai integruojasi, tada gyvena iš pašalpų, o
atgal neišvarysi“, - sakė R.Lazutka.
Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) atstovo teigimu,
Vokietijos federalinė įdarbinimo agentūra nurodo, kad ypatingas
darbuotojų trūkumas net ir krizės sąlygomis yra jaučiamas
medicinos, socialinės pagalbos ir slaugos, informacinių
technologijų ir inžinerijos sektoriuose.
„Tikėtina, kad šių darbuotojų poreikis bus didžiausias -
visų pirma medikų, slaugytojų, IT specialistų, inžinierių. 2010
metų pirmą ketvirtį buvo užregistruota 40 tūkst. laisvų darbo
vietų žemos kvalifikacijos darbuotojams, todėl, tikėtina, kad
nekvalifikuoti darbuotojai, kurie moka vokiečių kalbą, irgi turės
daugiau galimybių“, - BNS teigė TMO Vilniaus biuro projektų
koordinatorius Mantas Jersovas.
Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, Vokietija
šiemet buvo ketvirta pagal populiarumą lietuvių emigravimo šalis.
2010 metų sausio-spalio mėnesiais daugiausia mūsų šalies
gyventojų emigravo į Jungtinę Karalystę (34,5 tūkst.), Airiją
(11,6 tūkst.), Norvegiją (4,4 tūkst.), Vokietiją (3,4 tūkst.), o
imigravo - iš Jungtinės Karalystės (1,0 tūkst.), Airijos (0,5
tūkst.).
Šių metų gegužę Vokietija turi atšaukti apribojimus darbo
jėgos judėjimui iš naujųjų Europos Sąjungos (ES) narių,
įstojusių į ES 2004-aisiais. Vokietija pasinaudojo teise kurį
laiką apriboti priėjimą prie savo darbo rinkos naujų ES šalių
gyventojams, padarydama išimtį Kiprui ir Maltai.