Reportažą žiūrėkite čia.
Ekonomikos ekspertai teigia, kad jau matyti geresnių laikų prošvaistė. Šiais Naujaisiais metais ekonomistai žada atsigavimą ne tik verslui, bet ir gyventojams.
„Danske Bank“ vyresnioji analitikė Violeta Klyvienė sako, kad pradės augti žmonių pajamos, atsigaus bankų kreditavimas, o tai turėtų sudaryti palankesnę aplinką tiek vartojimui, tiek ir investicijom.
„Tačiau negali sakyti, kad visi iššūkiai yra pasibaigę ir jokių problemų nebeliks. Darbo rinkoje matyti stabilizacijos požymiai. Nedarbo lygis pradėjo mažėti, tačiau jis išliks pakankamai aukštas, nes dabartinės tendencijos rodo, kad vis didesnė dalis mūsų bedarbių gali tapti ilgalaikiais“, - kalbėjo V.Klyvienė.
Atsargiai geras naujienas dalijanti Finansų ministerija šįkart apie naujuosius metus kalba optimistiškiau. Finansų ministrė prognozuoja, kad atlyginimai gali augti iki 2 procentų, tačiau ne visiems.
„Neturime galimybių didinti darbo užmokesčio išlaidų viešajame sektoriuje, todėl kad tą galėtume daryti tik skolon. Tos institucijos, kurios priims struktūrinius, optimizuojančius sprendimus, galės net ir viešajame sektoriuje priimti tam tikrus sprendimus dėl atlyginimų“, - teigė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Tam tikrų sričių specialistams gyvenimą palengvins eksporto augimas. Jiems gali atsirasti naujų darbo vietų. Visgi ekspertai pripažįsta, kad nedarbo lygis ne tik šiuos, bet ir dar kelerius metus išliks gana aukštas.
„Situacija gana paradoksali: nedarbas labai didelis, tačiau nepaisant to, dėl emigracijos ir dėl tam tikro rinkos nesubalansuotumo, tam tikrų profesijų darbuotojų ima trūkti. Verslininkai skundžiasi, kad neberanda naujų darbuotojų. Tai reiškia, kad bent jau tam tikroms darbuotojų grupėms galima tikėtis atlyginimų augimo kitais metais“, - situaciją darbo rinkoje komentuoja „DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis.
Kai kurie finansų analitikai tvirtina, kad kiti metai sotesni bus tik išrinktiesiems. Socialiai labiausiai pažeidžiamos grupės ir toliau turės veržtis diržus. Finansų analitikas Stasys Jakeliūnas nemano, kad
kitais metais sulauksime ilgalaikio atsigavimo ir kad visiems bus gerai. To priežastis – kylančios maisto, energetinių išteklių kainos, tikėtina, kad nuo liepos 1 d. brangs dujos. O dėl to, kad pensijos nebus padidintos, pensininkų pragyvenimo lygis išliks toks pat, jei ne blogesnis.
Valdžią ekspertai kritikuoja už nenuoseklius 2010-ųjų metų sprendimus: esą deklaravo vienus siekius, sprendimus priėmė visai kitus. Štai metų pabaigoje valdantieji trimitavo 2011 metais milijardą litų ištrauksiantys iš šešėlio, tačiau atsisakė sumažinti alkoholio akcizą, kuris galėjo padėti pasiekti šį tikslą. Vietoj to nutarta dengtuose turguose įvesti kasos aparatus, kas, pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertų, suduos smūgį smulkiajam verslui, nors valdžia deklaruoja remianti smulkiuosius.
„Ir ateinančiais metais išliks nedarbo ir šešėlinės ekonomikos problemos. Didelis šešėlinis nedarbas reiškia, kad nemokami gyventojų pajamų mokesčiai, nemokamos „Sodros“ įmokos. Tai reiškia, kad valstybei sunkiau išsimokėti tuos įsipareigojimus, kuriuos turi pensininkams, ligos ir motinystės bei kitoms išmokoms“, - teigia LLRI viceprezidentas Giedrius Kadziauskas.