Šis iš „Renault” atstovų atkeliavęs sveikinimas, kuriame nuotaikingas Kalėdų Senelis groja elektrine gitara, puikiai iliustruoja nuotaikas Europoje.
2010-uosius Senajame žemyne galima vadinti elektromobilių metais: rinkoje debiutavo tuzinas gamybai parengtų elektra varomų mašinų; Europos „Metų automobiliu 2011” išrinktas elektrinis „Nissan Leaf”; net kelių Europos šalių vyriausybės paskelbė apie milijardines investicijas, skirtas elektra varomų automobilių infrastruktūrai plėsti.
Tuo tarpu automobilių pardavėjų nuotaikas Lietuvoje geriausiai iliustruotų Kalėdų Senelis, krosnyje kepantis bulvinius blynus. Šis paprastas ir pigus patiekalas gelbėja lietuvius sunkmečiu.
Lietuvoje – tolima ateitis
Ką mano „Renault” atstovai? Ar greitai į Lietuvą ateis „elektrinės Kalėdos”?
Ilgametis šios markės automobilių pardavimo vadovas Arūnas Volungevičius tik šyptelėjo: „Labai negreitai. Neįsivaizduoju, kaip elektromobilis veiktų esant 15 laipsnių šalčio. O kas pas mus pirks brangią mašiną, tinkamą naudoti tik vasarą?”
Mat nuolat keičiantis temperatūrai, spaudžiant šalčiui, elektromobilių akumuliatorių talpa sumažėja kelis kartus. Todėl, pašnekovo manymu, elektromobiliai – labiau Pietų Europos didmiesčių transporto priemonė.
Be to, tikėtina, jog, suskaičiavus elektromobilio gamybos, jų akumuliatorių utilizavimo ir kitas sąnaudas, pasirodytų, kad šių mašinų efektyvumas tėra gerai pučiamas reklaminis burbulas.
„Tačiau nuo kažko pradėti juk reikia. Prisiminkime, kokie gremėzdiški buvo pirmieji mobiliojo ryšio telefonai ir kaip neįtikėtinai sparčiai jie patobulėjo vos per dešimt metų”, – palygino A.Volungevičius.
Dažnas jau renkasi troleibusą
Vilniaus „Volkswagen” centro vadovas Linas Karlavičius apie elektromobilius yra dar griežtesnės nuomonės.
Jo teigimu, šių automobilių net negalima vadinti visaverčiais: jų akumuliatoriai pernelyg brangūs, pernelyg sunkūs ir pernelyg trumpai veikiantys.
Elektromobilių ateitį Lietuvoje gali lemti tik valstybės pozicija. Jeigu valdžia rems aplinką mažai teršiančių automobilių pirkimą, gali padidėti susidomėjimas jais. Juk jie yra gerokai brangesni už įprastus.
„Tačiau, stebint šiandieninę padėtį Lietuvoje, atrodo, kad bulvinius blynus krosnyje kepsime dar ilgai”, – mano L.Karlavičius.
Gal todėl viešojo transporto elektroninį bilietą galima išvysti dažno vairuotojo piniginėje. Brangūs degalai ir labai didelės automobilių statymo sostinės centre kainos verčia miesto gyventojus persėsti iš nuosavo automobilio į troleibusą.
Ilgai lauktas lūžis
2010 metų antroji pusė naujų automobilių pardavėjams Lietuvoje įpūtė ir optimizmo: liepą įvyko lūžis – iki tol mažėjęs pirkimas ėmė augti.
Praėjusių metų pirmąjį pusmetį prekyba naujais automobiliais mažėjo, tačiau nuo liepos ėmė atsigauti. Pavyzdžiui, praėjusių metų spalį Lietuvoje buvo parduota net 96 procentais daugiau automobilių nei 2009 metų spalį.
Tad iš viso per 11 praėjusių metų mėnesių naujų automobilių rinka Lietuvoje ūgtelėjo 4 procentais, palyginti su 2009 metais. Nedaug. Ar šis skaičius gali reikšti, kad buvo pasiektas dugnas?
Didžiausios Lietuvoje naujų automobilių pardavėjos bendrovės „Inchcape Motors” rinkodaros vadovas Justas Nekrošius mano, kad toks ūgtelėjimas tėra simbolinis.
„Naujų automobilių pirkimas Lietuvoje per krizę krito nuo 25 iki 5 tūkstančių per metus. Tad dabar lietuviškam Kalėdų Seneliui net ir nedidelė porcija bulvinių blynų smarkiai pakeičia statistiką”, – palygino J.Nekrošius.
Rinkos atsigavimas tarsi ir pastebimas, bet pavienių pirkėjų beveik nėra. „Volkswagen” salonuose žmonės nuperka vos 3 procentus automobilių.
Pasak L.Karlavičiaus, svarbiausia rinkos atsigavimo priežastis – didelėms įmonėms atėjo metas atnaujinti pasenusį automobilių parką. „Juk pastaruosius pusantrų metų apie naujus automobilius iš viso nebuvo kalbama, juolab jų perkama.”
Kita priežastis – bankai gerokai sumažino palūkanas perkantiems naują automobilį.
Tuo tarpu J.Nekrošius teigė, kad privatūs „Ford” ir „Mazda” asmenys sudaro net apie 20 procentų visų pirkėjų.
„Galbūt didesnį susidomėjimą naujais automobiliais lemia tai, kad naudotų mašinų rinkoje – visiškas štilis, tiesiog nėra iš ko rinktis”, – svarstė pašnekovas.
Minimali riba – 1000 litų
Privačiam asmeniui, norinčiam įsigyti naują automobilį, lizingo bendrovės taiko griežtus reikalavimus.
Nors palūkanos nuo buvusių 12–14 proc. sumažėjo iki 4,5 proc., bankai reikalauja, kad grynosios pajamos vienam šeimos nariui nebūtų mažesnės nei 1000 litų.
„Tad keturių asmenų šeimą išlaikantis vyras, norintis įsigyti naują automobilį, privalo į rankas gauti mažiausiai 6 tūkstančius litų per mėnesį. Tokių, pripažinkime, nėra daug”, – skaičiavo L.Karlavičius.
Ekonominė krizė privertė iš naujo tapyti automobilio pirkėjo paveikslą: dabar tai – vyresnio amžiaus žmogus, neturintis nei išlaikytinių, nei įsipareigojimų bankams ir paskolų.
Statistiką keičia reeksportas
Lietuvoje pernai įregistruota apie 9000 naujų mašinų. Bet reali naujų automobilių rinka šalyje yra apie 7000.
Mat šį skaičių koreguoja reeksportas, kurio lygis liko panašus, kaip ir užpernai, – apie 20 procentų. Naujų automobilių reeksportas mūsų šalyje sudaro bent penktadalį viso verslo.
Ką iš reeksporto laimi naujų automobilių pardavėjai? Mažiausiai 1000 litų nuo kiekvienos iš Lietuvos atgal į Vokietiją, Belgiją, Prancūziją ar Italiją išvežtos mašinos.
Kiekvienas automobilių gamintojų atstovas gauna tam tikrą naujų modelių kvotą. Jeigu Lietuvoje šių automobilių niekas neperka, juos verta parduoti į tas šalis, kuriose jų poreikis didesnis.
Kadangi patys automobilių gamintojai netoleruoja reeksporto, šios į kitas šalis keliaujančios mašinos iš pradžių būna įregistruojamos Lietuvoje. Po mėnesio – išregistruojamos.
Peržiūrėjus per tris mėnesius įregistruotų ir išregistruotų automobilių sąrašą, labai aiškiai matyti, jog iš kai kurių Lietuvoje oficialiai įregistruotų modelių net pusės nelieka šalyje.
Šalyje bankrotų išvengta
Jeigu prekyba naujais automobiliais pernai smuko net 5 kartus, palyginti su 2008 metais, kodėl Lietuvoje nebankrutavo nė vienas automobilių pardavėjas?
„Todėl, kad šis verslas pas mus niekada nebuvo nesveikai išsipūtęs. Mes visuomet gyvenome susiveržę diržus”, – mano L.Karlavičius.
Lietuva pagal parduotų naujų automobilių skaičių tūkstančiui žmonių visą laiką buvo paskutinė Europoje.
„Kai neturi įsipareigojimų bankams, išlikti bet kokios krizės sąlygomis yra gerokai lengviau”, – įsitikinęs pašnekovas.
Štai Latvijoje pernai buvo paskelbtas bent penkių oficialių automobilių gamintojų atstovų bankrotas.
Praėjusiais metais automobilių pardavėjų nuotaikos Lietuvoje ir Europoje buvo skirtingos. Kol vieni svaigo nuo elektromobilių mados, kiti suko galvą, kaip išsilaikyti pasiekus prekybos dugną.
Džiugina atsigavimo ženklai
Didžiausios šalyje naujų automobilių pardavėjos „Inchcape Motors” atstovas J.Nekrošius mano, kad 2010 metų rezultatai jau leidžia prognozuoti, kad mašinų pirkimas pajudės iš mirties taško.
Iki šiol opiausias klausimas įmonėms buvo kaip nebankrutuoti, išlaikyti darbuotojus, o nauja mašina rūpėjo mažiausiai.
„Dauguma įmonių tiesiog pratęsė lizingo sutartis ir nepirko naujų automobilių, tačiau 2011 ir 2012 metais joms neišvengiamai teks atnaujinti parką”, – įsitikinęs J.Nekrošius.
Automobilių prekybai teigiamos įtakos turės ir gerėjanti bendra šalies ekonominė būklė. Tačiau privatūs pirkėjai liks atsargūs.
J.Nekrošiaus skaičiavimais, naujų automobilių pirkimas 2007 metų lygį pasieks tik 2016 metais ir tai su sąlyga, kad rinka kasmet augs bent 30 procentų.