Rūkaliams – blogos naujienos. Pigiausių cigarečių kaina netrukus gerokai šoktelės į viršų. Apie 6 litus kainuojančios cigaretės pabrangs maždaug 30 centų.
Nuo sausio 1 dienos visoms cigaretėms įsigaliojo minimalus akcizas – 64 eurai. Brangesnių cigarečių kainos tai neturėtų paveikti, nes toks akcizas joms galiojo ir anksčiau.
Dėl naujos tvarkos turėtų pabrangti tos cigaretės, kurių kaina nesiekia 7,15 lito.
Finansų ministerija skelbia, kad dėl bendro akcizo cigarečių kaina padidės vidutiniškai 10 centų. Tačiau skaičiuojant įtraukta ir brangių rūkalų kaina, kuri neturėtų keistis.
Finansų ministerijos skaičiavimu, pabrangus cigaretėms, biudžetas papildomai gaus 7 milijonus litų.
Kaimynai rūkalų nebrangins
Lietuvoje maždaug trečdalį rinkos sudaro pigesnės cigaretės. Jas paprastai perka mažesnes pajamas gaunantys gyventojai.
Taigi ar tikėtina, kad dar didesnė dalis rūkalių pradės pirkti kontrabandines cigaretes?
„30 centų – ne ta suma, kuri skatins žmones ieškoti kontrabandinių rūkalų. Pernai kaina kilo drastiškiau, kai akcizai buvo didinami net du sykius”, – sakė rūkalų gamintojo „Philip Morris Baltic” korporatyvinių reikalų vadovas Gintautas Dirgėla.
Kita vertus, kainos skirtumas tarp kontrabandinių ir legalių cigarečių dar labiau padidės.
Mat Rusija ir Baltarusija šiais metais neketina didinti jokių mokesčių rūkalams.
Akcizas – dvigubai didesnis
Dar nemaloniau turėtų pasijusti cigarilių mėgėjai. Nuo kitų metų akcizas šiems rūkalams bus pakeltas dvigubai, nei to reikalauja ES direktyvos.
Cigarams ir cigarilėms akcizas nuo sausio 1 dienos didėja nuo 38 iki 80 litų už kilogramą.
Pavyzdžiui, pigiausios rinkoje cigarilės, kainuojančios apie 4,79 lito, pabrango apie 90 centų.
„Tai gali būti svari priežastis pigių cigarilių mėgėjams rinktis kontrabandines cigaretes”, – spėjo G.Dirgėla.
Rūkomojo tabako mėgėjai taip pat turės plačiau atverti piniginę.
Vietoj iki šiol taikyto 111 litų už kilogramą akcizo sausio 1 dieną jis pakilo iki 139 litų.
Viską suryja mokesčiai
Finansų ministerijos atstovė Giedrė Balčytytė pažymėjo, kad rūkalų kainas koreguos ne tik akcizai.
Pasak jos, pokyčiai priklauso ir nuo gamintojų bei didmenininkų sprendimo.
Tačiau rūkalų gamintojai teigia negalintys būti tokie lankstūs. „Pigių cigarečių 85 proc. kainos sudaro mokesčiai. Likusią dalį dalijasi gamintojai, vežėjai, pardavėjai.
Taigi laisvė keisti kainą yra labai menka”, – įsitikinęs „Philip Morris Baltic” korporatyvinių reikalų vadovas G.Dirgėla.
Tiesa, artimiausiomis dienomis rūkalų kainos dar neturėtų staigiai pašokti – mažmenininkai prekiaus likučiais.
Tačiau ir šiuo atveju verslininkams palikta mažai laisvės.
Valstybinė mokesčių inspekcija prekeivius jau įpareigojo inventorizuoti likučius ir sumokėti akcizo skirtumą.
Degalai vis brangsta
Dyzelinu varomų automobilių vairuotojai netrukus taip pat turės už degalus mokėti brangiau.
Nuo sausio 1 dienos šiai degalų rūšiai padidintas akcizas: vietoj galiojusio 947 litų už 1000 litrų dabar taikomas 1043 litų mokestis.
Litras dyzelino turėtų pabrangti apie 10 centų. Tačiau šios degalų rūšies kaina vis tiek kol kas nepasivys benzino.
Finansų ministerijos skaičiavimu, biudžetas dėl to papildomai gaus 73 milijonus litų.
Beje, toks pat akcizas dyzelinui buvo įsigaliojęs ir 2009 metų sausį, tačiau vasarą buvo gerokai sumažintas.
Mat vežėjai dyzeliną pradėjo piltis Lenkijoje, kur degalų kaina buvo mažesnė.
Ar nenutiks taip ir šį kartą – lieka tik spėlioti.
Dyzelino paklausa tebeauga
Gerėjanti ekonominė padėtis ir Lenkijos planai didinti mokesčius už degalus – dvi priežastys, kodėl dyzelino naudojimas šiais metais neturėtų mažėti.
„Išankstiniais duomenimis, dyzelinas Lietuvoje, net ir pabrangęs, bus pigesnis nei Lenkijoje. Tai mums labai svarbu”, – teigė bendrovės „Statoil Lietuva” Pardavimo ir tiekimo departamento direktorius Giedrius Bandzevičius.
Tai reiškia, kad klientai dyzeliną pilsis mūsų šalyje, o ne Lenkijoje.
Krovinių vežėjai, komercinės įmonės sudaro didžiąją dalį dyzelino naudotojų.
„Be to, juntame, kad verslas atsigauna, įmonės tikrai daugiau naudoja dyzelino.
Teigiamų pokyčių pajutome jau vasaros pradžioje, kilimas tęsiasi iki šiol.
Tai leidžia manyti, kad augimo tendencijos išsilaikys ir 2011-aisiais”, – vylėsi G.Bandzevičius.
Daugiau gaus „Sodra”
Dar viena mokesčių naujovė šįmet laukia tų, kurie dirba pagal autorines sutartis.
Atlygis už darbą, atliktą pagal autorinę sutartį, šįmet bus apmokestinamas beveik taip pat, kaip ir turinčių nuolatinę darbo sutartį atlyginimai.
Mokesčiai „Sodrai”, mokami pagal autorių sutartis, išaugs 15 procentų, palyginti su pernykščiais.
Autorinių darbų užsakovams teks mokėti 14 proc. punktų daugiau mokesčių, o darbuotojui nuo gauto atlygio – 1 proc. punktu daugiau.
Dėl to šįmet Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikisi surinkti apie 6 mln. litų daugiau autorių sutarčių mokesčių – iš viso apie 22 mln. litų.
Šiuos pokyčius pajus ir darbdavį turintys, bet pagal autoriaus sutartį dirbantys gyventojai, taip pat sportininkai ir atlikėjai. Tokių sutarčių pernai sudaryta apie 13 tūkstančių – perpus mažiau nei užpernai.
Visas socialinio draudimo įmokas nuo šių metų mokės ir ūkininkai.
Nusprendė suvienodinti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomone, autorinių sutarčių sumažėjo, nes jas pakeitė darbo sutartys.
„Mokesčiai keičiami, nes tais atvejais, kai autorių sutartys nebūtinos, skatinama sudaryti terminuotąsias arba neterminuotąsias darbo sutartis. Taip pat sudaryti sąlygas gauti socialines garantijas tiems, kurie dirba pagal autoriaus sutartis”, – sakė ministerijos atstovė Lina Burbaitė.
Autorių sutarčių mokesčiai auga nuo 2009-ųjų, kai buvo nuspręsta suvienodinti juos su mokesčiais, taikomais darbo sutartis turintiems gyventojams.
Skatins individualią veiklą
Nuo šių metų gyventojų individualios veiklos pajamos bus apmokestinamos nebe 15 proc., o 5 proc. pajamų mokesčiu.
Taip tikimasi paskatinti dirbančiuosius pagal verslo liudijimą registruoti individualią veiklą.
Finansų ministerijos nuomone, naujovė biudžetui daug nekainuos, nes galios tik smulkiausiai individualiai veiklos daliai.
Lengvata negalės pasinaudoti prekiaujantieji akcijomis, taip pat laisvai samdomi profesionalai, pavyzdžiui, teisininkai, architektai, psichologai, žurnalistai ar kiti.
Viešbučiai sulaukė lengvatų
Lietuvos viešbučiai šiuos metus pasitiko su didesniu optimizmu. Jiems nuo sausio 1 dienos taikoma nauja pridėtinės vertės mokesčio lengvata.
Viešbučiai už savo paslaugas mokės nebe 21 proc., o 9 proc. šio mokesčio tarifą. Lengvata galios iki šių metų pabaigos. Valstybei ji atsieis apie 10 mln. litų nesurinktų mokesčių.
Jei viešbučiai visą mokesčių naštos palengvėjimą skirs kainoms mažinti, jų paslaugos turėtų atpigti dešimtadaliu.
Tačiau abejonių, ar jie išties taip pasielgs, nestinga.
Vyriausybė, metų pradžioje palaikiusi planus paremti viešbučius lengvatomis, vėliau nuomonę pakeitė.
Tuometis ūkio viceministras Arnodas Burkovskis sakė, jog taip pasielgta išgirdus apie verslininkų ketinimus dėl lengvatos gaunamus 10 mln. litų pasilikti sau.
Parlamentas šią PVM lengvatą patvirtino prieš Vyriausybės valią. Gavę tai, ko norėjo, viešbučių savininkai kalbėjo prieštaringai.
Iš pradžių skundėsi bloga padėtimi ir žadėjo nemažinti įkainių, bet, kilus skandalui, poziciją pakeitė ir prakalbo apie nuolaidas klientams.
Iki šių metų pabaigos taip pat pratęstos anksčiau galiojusios PVM lengvatos šildymui, knygoms ir kompensuojamiesiems vaistams.
Naujausi pokyčiai ir lūkesčiai
Mokestis Pokyčiai Numatomas poveikis
Akcizas tabakui 221 lito akcizas Pigiausių cigarečių pakelis
1000 bet kokių cigarečių brangs 30 centų
Akcizas dyzelinui Pakilo nuo 947 iki Dyzelinas brangs 10 centų
1043 litų už 1000 litrų
Dirbančių pagal autorių Didėja 15 proc. Vidutinis atlygis į rankas gali sumažėti, sutartis mokestis „Sodrai” socialinės garantijos prilygs toms, kurios taikomos dirbantiems pagal darbo sutartis
PVM viešbučiams Mažėja 12 proc. punktų Viešbučiai gali arba dešimtadaliu sumažinti kainas, arba didinti savo pajamas
Individualios veiklos GPM Mažėja 10 proc. punktų Tikimasi, kad individuali veikla taps patrauklesnė alternatyva dirbti pagal verslo liudijimą
Įpročiai keistis neturėtų
Julita Varanauskienė
SEB banko šeimos finansų ekspertė
„Rūkalų ir svaigalų paklausa išauga, kai visuomenė junta stresą. Nemanau, kad nuo šių metų kiek pabrangusios cigaretės privers rūkalius atsisakyti savo įpročių. Juos pakeis nebent tik labai maža dalis vartotojų. Tikėtina, kad dalis rūkalių ieškos pigesnių alternatyvų. Taigi ieškos cigarečių šešėlinėje rinkoje.
Kalbant apie degalus – lietuviams sunku persėsti iš savo automobilio į kitą transporto priemones. Dviračiais nevažinėsi visus metus, o vykdami visuomeniniu transportu keliese mažai ką sutaupome. Todėl išaugę akcizai šiuo atveju nieko nepakeis. Vartotojai jau prisitaikė prie kylančių kainų.
Ar kontrabandinių prekių rinka padidės? Tie, kurie pirko prekes iš po prekystalio, tai darys ir toliau. O kiti specialiai tokių prekių tikrai neieškos. Nebent pasitaikytų tokia galimybė nededant jokių pastangų.
Taigi vartotojai, gaunantys bent vidutines pajamas, dėl padidėjusių akcizų savo įpročių ar gyvenimo būdo tikrai nekeis.”
Jau laikas mažinti valstybės apetitą
Jekaterina Rojaka
„DnB Nord” banko grupės vyriausioji ekonomistė
„Naujieji mokesčių tarifai netaps dideliu indėliu į biudžetą. O namų ūkiai tikrai pajus pokyčių: mažės bendros disponuojamosios pajamos – algos likutis po būtinųjų išlaidų. Ypač tai pajus žmonės, gaunantys pajamas pagal autorių sutartis. Būtų naivu tikėtis, kad visą didesnę mokesčių naštą prisiims užsakovai.
„Sodros” įmokas ims mokėti ir ūkininkai, tačiau jų pajamos auga sparčiai. Pernai jie uždirbo penktadaliu daugiau nei 2009-aisiais, nors kituose sektoriuose pajamos mažėjo.
Mokesčių suvienodinimo idėja suprantama. Lietuvos ypatybė ta, kad „Sodros” mokesčių išvengia ne tik šių specifinių profesijų atstovai. Mat įstatymai leisdavo didelę pajamų dalį uždirbti mokant kuo mažiau mokesčių. Šįmet įstatymai tapo griežtesni.
Tačiau reikėtų jau dabar pradėti mąstyti apie mokesčių mažinimą, kad verslas vėl taptų konkurencingas. Prognozės vis šviesėja, tad 2012-aisiais mokesčius mažinti bus lengviau nei pernai ar šįmet. Pavyzdžiui, pagrindinius mokesčius keletą metų didinusi Estija jau svarsto kitąmet juos mažinti, o tai gerins jos galimybes konkuruoti.”
