„Bridžitos Džouns dienoraštis” tapo bestseleriu. Pusė Žemės rutulio gyventojų susiriesdami kvatojo skaitydami, kaip neišsipildo nė vienas Naujųjų metų išvakarėse sau duotas pažadas keisti gyvenimą.
– Kodėl žmonės puola keisti savo įpročius ir žadėti nudirbti daug kartų atidėliotus darbus iš karto po Naujųjų metų? – „Lietuvos rytas” paklausė psichiatrės Danguolės Survilaitės.
– Žmonės apskritai yra tingūs ir linkę visus darbus atidėti rytdienai, atseit padarys pirmadienį, po atostogų, po gimtadienio ar po kokių nors švenčių.
Žmonės gyvena gana gerai. Biologinės išlikimo sąlygos juos veikia mažai, daugumai jų nereikia kasdien kovoti už būvį, dėl duonos kąsnio eiti į mūšį.
Perdėta socialinė globa daro juos dar mažiau savarankiškus ir atsakingus už savo poelgius bei veiksmus.
– Ar pažadas, susijęs su naujais metais, bus tikrai ištesėtas, o ne, tarkime, pažadas mesti rūkyti rytoj?
– Abejoju, ar tikimybė apsispręsti ką nors veikti didesnė metų pradžioje nei, tarkime, įprastą trečiadienį.
Manau, kad tai priklauso nuo asmenybės ir charakterio ypatumų.
Ryžtingos asmenybės ryžtingai priima sprendimus ir juos vykdo. Priklausomų asmenybių elgesys labiau priklauso nuo įvairių išorinių aplinkybių. Joms kur kas lengviau išsivysto priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų, pirkimo, azartinių lošimų, kompiuterių ir panašiai.
Manau, kad reikšmingos įtakos atsisakyti kai kurių žalingų įpročių žmogui turi sveikatos pablogėjimas. Netgi yra toks liaudies posakis „kai smertis į akis pasižiūrėjo...” Turiu ne vieną pacientą ir giminaitį, kurie metė rūkyti ar vartoti alkoholį pablogėjus sveikatai ir gydytojui primygtinai rekomendavus.
– Kas dažniau linkę taip elgtis – moterys ar vyrai?
– Manau, kad tokios statistikos nėra.
Turbūt moterys gali dažniau pasižadėti laikytis dietos.
– Kaip ištesėti sau duotą pažadą?
– Nelygu, koks tai pažadas. Jei pasižadate parašyti laišką ar kam nors paskambinti, neverta to atidėlioti – imate ir iš karto parašote ar paskambinate.
Sunkiau laikytis pažado, kai jis susijęs su įprasto gyvenimo būdo keitimu: mitybos įpročiais, sportavimu, metimu rūkyti ar anglų kalbos mokymusi. Tada kartais reikia draugų ar net specialistų pagalbos.
– Dėl neištesėto pažado save gali net sugraužti.
– Jei nesilaikai pažado, turi dėl ko graužtis. Taip ir turėtų būti. Žmogui turėtų būti būdingi visi jausmai: ir atsakomybės, ir kaltės, ir savigraužos.
Žinoma, jei nepasiekiama ribos, kai ta savigrauža trukdo gyventi.
Tinka artimiesiems nuraminti
Astrologė ir būrėja Vaiva Budraitytė nesiūlo ryžtingai keisti savo gyvenimo, ypač šeimos santykių, tik todėl, kad atėjo nauji metai. Verčiau paklausti astrologo, ar tinkamas laikas tai daryti.
– Ar susidūrėte su klientais, kurie nori ką nors keisti būtent po Naujųjų metų?
– Žadantieji ką nors keisti nuo pirmadienio, trečiadienio ar kitų metų paprastai net nenori ką nors keisti savo gyvenime.
Ne kartą susidūriau su tokiais žmonėmis. Ateina ir sako: „Keisiuosi po Naujųjų metų.” Bet patirtis rodo, kad jie nieko niekada nekeičia.
Tokius pažadus tesi 2–3 procentai žmonių, o 97 procentai niekada nepajudina piršto. Tai – normali būsena.
Toks pažadas tinka nebent artimiesiems nuraminti: jei tave graužia, kad turi ką nors keisti, atidedi tai iki tam tikros datos, kad būtų ramu.
– Tad panašūs pažadai neišsipildo?
– Būna, kad pavyksta. Bet tik kai žmogus pats save nukankina grauždamasis – daug sveriu, per daug girtuokliauju.
– Kada geriausia keisti gyvenimo būdą ir blogus įpročius?
– Konsultuoju sveikos gyvensenos grupes. Šie žmonės dažnai sugeba pasiekti užsibrėžtų tikslų – iki Kalėdų, iki Velykų ar Joninių.
Tai tie, kurie nesako „kada nors po švenčių”. O tie, kurie viską atideda, yra neapsisprendę, nori dar girtuokliauti, rūkyti.
Juk niekas nesako: „Pasninkausiu kitais metais.” Arba: „Nedarysiu nuodėmių jau rytoj.”
Nuo sovietinių laikų buvo privalu per šventes prisivalgyti deficitinių produktų.
Daugybė žmonių mano: nustosiu gerti alkoholį, po to vėl galėsiu gerti, tik mažiau. Nesąmonė. Dažniausiai turi susidaryti ekstremali situacija – tik tada kas nors gali pasikeisti.
Reikia stiprinti valią. Atsimenate, vaikystėje tėvai mokė: „Turi tris sausainius – du suvalgyk ir išmok susilaikyti.” O tuomečiuose vadovėliuose rašė, kad net būdamas mažas Leninas, vos tik suskambėdavo žadintuvas, šokdavo iš lovos. Dabar niekas apie tai nebešneka.
Dietologus užplūdo klientai
Dietologijos klinikose pirmąją sausio savaitę būna pilna žmonių. Nors dietologo konsultacija kainuoja 100 litų, žmonės pasiryžę keisti mitybos įpročius.
„Žmonės prieš šventes nesiryžta pradėti sveikai gyventi. Tarsi mano, kad paskutinį kartą atšvęs, o po to keisis”, – sakė dietologė Edita Gavelienė.
Bet ryžtas sulaukti kitų metų ir ko nors imtis nėra blogai. Šiuo metu madinga planuoti kitų metų siekius, tikslus, svajones. Jei tarp jų atsiranda ir mitybos keitimas – kodėl gi ne. Svarbu turėti galimybę pradėti įgyvendinti šią nuostatą.
Jei atėjo metas keisti mitybą, dažniausiai tai būna susiję su bloga savijauta – fizine arba emocine. Taigi, jei jau yra motyvacija, reikia ją paskatinti.
Tiesa, dažniausiai gyvensenos keitimas nėra susijęs su Naujaisiais metais ar kita švente.
Žinioms po švenčių neliko pinigų
Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Skaitytojų registracijos skyriaus vedėja Ada Chomlianskaja pastebėjo, kad naujų skaitytojų antplūdžio jų biblioteka sulaukia tik rudenį, kai studentai grįžta po atostogų, o moksleiviai pradeda lankyti mokyklą.
Žiemą ryžtis pradėti daugiau skaityti daugeliui vyresnio amžiaus skaitytojų tiesiog nepatogu – lauke ir slidu, ir tamsu.
Nelaukia naujų klientų antplūdžio ir vairavimo mokyklos. Bendrovės „Pyyp” direktorius Laurynas Uogintas sakė, kad taip yra todėl, jog po švenčių žmonės neturi pinigų.
Nemokantieji anglų kalbos skuba užsirašyti į užsienio kalbų kursus, prasidedančius sausio mėnesį. Kalbų mokyklos „Vertimų guru” direktorius Martynas Bartkevičius aiškino, kad į apie pusę tūkstančio litų kainuojančius kursus užsirašo žmonės, ketinantys emigruoti. Šiuo metu daugiausia tarp jų – statybininkai.