„Tai įspūdingas pasiekimas, šalies transformacijos iš Sovietų Sąjungos provincijos į gerą Europos pilietį simbolis. Iki šiol šio nuotykio kaina apėmė Didžiosios depresijos lygio nuosmukį: bendrasis vidaus produktas (BVP) ir vėl auga, tačiau tik po to, kai jau smuko 18 proc. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognozės siekia tik iki 2015 m. - ir net tada TVF tikisi, kad BVP bus mažesnis nei 2007 m. jo lygis. TVF taip pat mano, kad nedarbas, kuris buvo išaugęs iki beveik 18 proc., 2014 m. vis vien sieks daugiau nei 10 proc. Taigi sveikinu Estiją, tačiau ir užjaučiu. Šis prisijungimas nebuvo toks viliojantis ir skambus, kokį jums žadėjo“, - rašo P.Krugmanas.
P.Krugmanas gavo Nobelio premiją už savo indėlį į naujosios prekybos teorijos ir naujosios ekonominės geografijos teorijų kūrimą.
2011 m. sausio 1-ąją Estija tapo 17-ąja euro zonos šalimi ir pirmąja Baltijos šalimi, įsivedusia eurą. Didelė dalis estų mano, kad euro įsivedimas yra 20 metų trukusius integracijos į Vakarų pasaulį kulminacija.
Tačiau ne visa šalis džiugiai pasitiko bendrąją Europos valiutą. Estijos prisijungimo prie euro zonos priešininkai Talino centre išklijavo plakatus prieš euro įvedimą. Pagrindiniai šių plakatų šūkiai sveikino Estiją, atvykusią į „Titaniką“, ir ragino estus uždegti žvakutes ant kronos kapo.