„Narystė euro zonoje mums reiškia labai daug.
Didelė garbė dalyvauti formuojant naują euro zonos politiką, daryti ją konservatyvesnę.
Estija euro zonoje išsiskiria mažiausia valstybės skola ir minimaliu biudžeto deficitu.
Stengsimės, kad toks požiūris atsispindėtų visos euro zonos politikoje”, – didžiuodamasis permainomis savo valstybėje kalbėjo J.Ligis.
Didžiuojasi savo šalimi
Tai, kad prieš sausio 1-ąją pakeičiant Estijos kronas eurais šią idėją palaikė tik 52 proc. šalies gyventojų, ministras aiškino prisirišimu prie kronos banknotų ir jų istorijos.
„Mes mylime kronų banknotus ir tai, kad jų įvedimas buvo tarsi istorinis nepriklausomybės aktas.
Bet, racionaliai žiūrint, valiutą turime keisti.
Juk beveik nekoregavę savo finansų politikos įgijome teisę naudoti tarptautinę valiutą.
Be to, pirmą sykį istorijoje visoje Europoje bus galima atsiskaityti monetomis, ant kurių pavaizduotas Estijos žemėlapis”, – aiškino ministras.
Sutrikdė pardavėjas
Praėjus trims dienoms po euro įvedimo, Estijos bankai ir šalies valdžia pokyčius vadino didele sėkme.
„Netgi keista, tačiau bene didžiausia patirta problema – keleto mažų parduotuvių kasininkės priimdavo tik estiškas eurų monetas.
Mums reikėjo paaiškinti, kad vienodai galioja visi eurai: ir estiški, ir vokiški, ir kiti”, – vos įvedus eurą „Lietuvos rytui” kalbėjo Estijos finansų ministerijos euro informacijos projekto vadovas Ingvaras Barenklau.
Skundų dar nesulaukė
Sausio 1 dieną kronomis nurodytos kainos parduotuvėse nežymiai padidėjo, bet Estijos prekybininkai tai aiškino matematiniu neatitikimu.
„Iki šių metų kainos buvo rašomos kronomis, o greta pagal nustatytą kursą – ir eurais.
Šiais metais kainos eurais nepakito, tačiau kainos kronomis skaičiuojamos iš naujo, nes pagrindinė valiuta – jau euras.
Dėl apvalinimo atsiranda nedidelis skirtumas: antai plastikinio maišelio kaina visai prieš Naujuosius metus buvo 1,5 kronos, o dabar jau – 1,56 kronos, tačiau jis visada kainavo 10 euro centų”, – apie pokyčius kalbėjo Estijos prekybininkų atstovė Marika Merilai.
Kronos sparčiai nyksta
Bene labiausiai nepatenkinti permainomis Estijoje buvo smulkieji verslininkai.
Jų atstovai skundėsi, neva šalies valdžia juos verčia būti valiutos keitėjais.
Iki sausio 15-osios visos parduotuvės privalo priimti ir eurus, ir kronas, tačiau grąžą duoti tiktai naująja valiuta.
Todėl mažesnėse parduotuvėse pirkėjams tenka kantriai laukti, kol pardavėja, naudodamasi skaičiuotuvu, atseikės grąžą eurais, o ne kronomis.
Vis dėlto pirmosiomis 2011 metų dienomis spūsčių nebuvo matyti nei prie keityklų, nei parduotuvėse.
Tačiau Estijos banko saugumo ir valiutos direktorius Raitas Roosve skaičiuoja: pernai apyvartoje buvo apie 9 mlrd. popierinių kronų, vakar jų buvo likę tik 5,1 milijardo.
Taigi, jo nuomone, valdžiai pavyko įtikinti estus beveik pusę pinigų arba pasikeisti iš anksto, arba atnešti į bankus.
Tikimasi, kad jau ketvirtadienį grynųjų kronų šalyje bus mažiau nei eurų.
Kuklus sveikinimas
* JAV ekonomistas, Nobelio premijos laureatas P.Krugmanas savo skiltyje „The New York Times” pažymėjo, kad „euro įsivedimas Estijai yra didelis, tačiau ne toks iškilus, kaip buvo tikėtasi, laimėjimas”.
* Mat šalies ekonomika anksčiau smarkiai smuko, ją kamuoja nedarbas.
* „Sveikinu Estiją, tačiau ir užjaučiu. Šis prisijungimas nebuvo toks viliojantis ir skambus, kokį jums žadėjo”, – rašė P.Krugmanas.