Pelnas, anot Gariūnų prekeivių, susitrauksiąs ne vien dėl to, kad didesnę pyrago dalį tenka atriekti prekybinio ploto nuomai. Vis dar neatsigauna ir pirkėjai – perka mažiau ir rečiau.
Triukšmas Gariūnuose kilo prieš porą mėnesių, kai turgavietės šeimininkai prekeiviams įdavė naujas sutartis ir paskubino iš nešildomų kioskų keltis į naują statinį.
Tas pat laukia ir tų, kurie iki šiol liko prekiauti lauke, – prekeiviai neslepia, kad šilumos norisi, tačiau būsimi nuomos įkainiai baugina.
Plakatuose – aistrų atspindys
Ploto naujajame paviljone nuoma, keliskart brangesnė už buvusio, ir reikalaujamas 10 tūkst. litų užstatas pribloškė prekiautojus ir sukėlė protestų bangą, taip pat abejonių teisininkams.
Buvusių aistrų atgarsis – plakatai, kabantys naujajame paviljone. Juose Gariūnų šeimininkai – bendrovės „Posūkis”, „Jurgena” ir „Gerūda” – įdėjo protestus rengusių prekeivių nuotrauką ir pavadino juos sąmokslo prieš Gariūnus vykdytojais.
Dar viena kraustynių banga Gariūnuose kils vasarą – iki šiol likusieji kioskuose turės kraustytis į dar vieną naują paviljoną.
Sausį ir vasarį atostogaus
Turgavietėje paprastą praėjusių metų pabaigos savaitės dieną buvo ramu. Apie 10 valandą ryto čia – tik pavieniai lankytojai, besidairantys pigesnių pirkinių. Pirkėjus ir dalį prekeivių išbaidė šaltis ir susitraukusi prekyba.
Prieš kelias valandas, dar naktį, turguje šurmuliavo pirkėjai, atvykę iš Latvijos ir Estijos. Antrą trečią valandą nakties su glėbiais prekių jie išvyko į turgavietes savose šalyse.
Prekiautoja Alma Monachovienė netrukus išeis atostogų, mat sausis ir vasaris – nepelningi mėnesiai. Vis dar nešildomame kioske prekiaujanti moteris nesispyrios, kai ateis jos eilė keltis į vasarą iškilsiantį dar vieną paviljoną.
20 metų Gariūnuose dirbanti A.Monachovienė buvo kilusių protestų stebėtoja, tad jau kuris laikas rengiasi ir brangesnei nuomai, ir užstatui.
„Čia sąlygos – prastos. Elektrą turime, tačiau nėra bendro apšvietimo. Esame palikti likimo valiai. Greičiausiai vasarą jau įsikursime naujoje vietoje”, – svarstė moteris.
Rengiasi didesnėms išlaidoms
A.Monachovienė ruošiasi ir tam, kad ilgainiui turės parduoti daugiau prekių ar už jas prašyti brangiau. Kad atsipirktų mėnesio mokesčių išlaidos, dabar jai pakanka per dieną uždirbti 35 litus. Pasak A.Monachovienės, persikėlus į brangesnes patalpas dienos uždarbis turėsiąs išaugti 10 kartų.
„Viena vertus, tie, kurie protestavo, yra teisūs. Kiekvienas juk galime ginti savo teises.
Tačiau kiekvienas daro verslą. Šeimininkai irgi daro verslą. Todėl negali pykti, juk naujas nuomos kainas ne valdžios pareigūnai iš dangaus nuleido. Prieš vėją nepapūsi”, – kalbėjo A.Monachovienė.
Pasak jos, didžioji dalis prekeivių nesiskundžia, kad ilgainiui teks įsikurti po stogu, bet ji įsitikinusi, jog tada pabrangs prekės.
„Šis megztinis kainuoja 40 litų. Jis nebrangs, jei pirkėjų bus daug. Juk jei man sėkminga diena, aš megztinį galiu parduoti ir už 30 litų. Bet jei tokia kaip šiandien, parduodu už 45 litus”, – vardijo A.Monachovienė.
Pasak jos, paviljone vienetais parduodami drabužiai pabrango 3–4 litais.
„O tie, kurie atvažiuoja pirkti daug, žino didmeninės prekybos kainas Čekijoje, Lenkijoje ir jie brangiau nepirktų, tad kainų nepakelsi”, – aiškino pardavėja.
Nesitiki gerų permainų
A.Monachovienė spėja, kad mažmeninė prekyba turguje išliksianti panašaus lygio kaip pernai – moteris neprognozuoja teigiamų pokyčių.
Praėjusiais metais ji keliais litais padidino prekių kainas: „Anksčiau man pakakdavo nuo vienos prekės uždirbti 5–6 litus, dabar jau reikia 10 litų.”
Taip pat A.Monachovienė pradėjo prekiauti brangesniais drabužiais. Taip elgtis paskatino pasikeitę pirkėjai. Pernai Gariūnuose lankytis pradėjo tie, kurie anksčiau drabužius pirkdavo miestų prekybos centruose.
„Jie nenori pigių daiktų, lygina su tais, kuriuos pirkdavo „Akropolyje”, tačiau dabar mato, kad čia panašus drabužis kainuoja kad ir 30 litų pigiau. Turgaus kaina tenkina darbą turinčius žmones, o tiems, kurie neturi, nieko nereikia”, – aiškino prekiautoja.
Uždarbio nespėjo apskaičiuoti
Naujajame paviljone išties šilta, jame – 1168 vietos.
„Iš pradžių buvome nepatenkinti, nenorėjome kraustytis, o dabar jau pripratome. Kol kas nežinau, kiek čia uždirbsiu”, – nauja patirtimi dalijosi Irina, pusantro mėnesio prekiaujanti uždarame paviljone.
„Kol kas kainų nekėlėme. Iš manęs perka didmenininkai, tad prekių negaliu branginti. Jie žino kainas, pirks iš kitų”, – aiškino prie gretimo prekystalio įsikūrusi Liudmila.
Pasak jos, uždarbis sumažėjo, juk nuoma brangesnė, tačiau kiek sumažėjo, moteris dar neapskaičiavo.
„Kam reikia dirbti, tas dirba, o kam nereikia – nedirba.
O kur eisi? Iš pradžių nenorėjome keltis, dabar džiaugiamės – lauke juk šalta”, – sakė pirštinėmis prekiaujanti Liudmila.
Priprato prie šalčio
Gariūnų prekiautojai – nekalbūs. Vieni nupėdina šalin neištarę nė žodžio, kiti tik šypsosi nepasakydami net savo vardo.
„Mes pripratę prie šalčio. Nežinau apie jokias sutartis. Nežinau, kokia bus kaina naujame paviljone”, – sakė Antanas, parduodantis žiemines striukes.
Pasak jo, ar prekių kainos po stogu išaugsiančios, lems ir apyvarta: jei žmonės pirks daugiau nei dabar, jo parduodamos striukės nepabrangsiančios.
Dabar per dieną Antanas parduoda vieną dvi versto kailio striukes. Vienos kaina – 500–600 litų.
Mintys sukasi apie pensiją
„Ko man ten kraustytis? Kai reikės keltis, aš į pensiją eisiu. Iš kur tokius pinigus imsiu už nuomą?” – klausė šlepetėmis lauke prie stalelio prekiaujanti moteris.
Ji nesikišo į kilusias aistras, kai iniciatyvinė prekeivių grupė protestavo prieš, anot teisininkų, nesąžiningą sutartį, tačiau žino, kad nuoma, kai Gariūnuose išnyks paskutiniai kioskai, jai būsianti neįkandama.
Jai pritarė ir greta įsikūrusi Ala: „Aš ir aplinkiniai prekiauja pigesniais daiktais.
Ar naujame paviljone galėsime tiek pakelti kainas, kad šis verslas atsipirktų? Gyvename laukimu, kada reikės išsikelti”.
Jos mėnesio išlaidos siekia 500 litų, iš jų 312 litų – už žemės ploto Gariūnuose nuomą. Moteris apskaičiavo, kad naujoje vietoje suma išaugtų 4 kartus.