Pagal gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ tyrimą, apskaičiuota, jog tam, kad dabartiniai trisdešimtmečiai-keturiasdešimtmečiai padoriai gyventų senatvėje, pensija turi siekti 70 proc. iki pensijos gauto atlygio.
Audito bendrovė „Deloitte“ „Aviva“ grupės užsakymu apskaičiavo, kad 4,5 mlrd. Lt kasmet pensijų stygius Lietuvoje reiškia, jog vienam būsimam pensininkui, norint gyventi visavertį pensinį gyvenimą, kas mėnesį pritrūks apie 800 Lt.
Anot „Aviva Lietuva“ komunikacijos skyriaus vadovo Vaidoto Aleksiūno, minėtas stygius iki sumos, reikiamos oriai senatvei, susidaro žmonėms negalvojant apie ateitį: „Pensijai kaupiantis asmuo turėtų naudotis taupymo institucijų – gyvybės draudimo įmonių, II ir III pakopos pensijų fondų – paslaugomis.“
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai 100 darbingo amžiaus gyventojų teko 33 per 60 perkopusių gyventojų, tačiau nemaža dalis iš jų mokėsi arba patys neturėjo darbo, tad realiai dirbančių ir nedirbančių žmonių skaičiai artėja vienas prie kito.
Dabartiniam 40-mečiui, kuris į pensiją išeis 2032 metais, o dabar uždirba 2030 Lt, išėjus į pensiją trūks net 830 Lt. Jei žmogus kaupia pensiją II pakopos pensijų fonduose, iš kurių valdžia po truputį atiminėja, o kai kurie Lietuvos „išminčiai“ siūlo apskritai nacionalizuoti, trūks 762 Lt.
Dabartiniam 30-mečiui, kuris į pensiją išeis 2042 metais, o dabar uždirba 2030 Lt, išėjus į pensiją trūks 1381 Lt. Jei žmogus kaupia pensiją II pakopos pensijų fonduose, trūks 1216 Lt.
Dabartiniam 50-mečiui, kuris į pensiją išeis 2022 metais, o dabar uždirba 2030 Lt, išėjus į pensiją trūks 467 Lt. Jei žmogus kaupia pensiją II pakopos pensijų fonduose, trūks 456 Lt.
Europos Komisijos duomenimis, per pastaruosius 50 metų Europos Sąjungos gyventojų gyvenimo trukmė pailgėjo maždaug penkeriais metais. Naujausių demografinių prognozių duomenimis, gali būti, kad iki 2060 m. gyvenimas pailgės dar maždaug septyneriais metais. Tokios tendencijos drauge su menku gimstamumu lems dramatiškus visuomenės amžiaus grupių pokyčius. Todėl senėjimo indeksas padvigubės: šiuo metu vienam vyresniam nei 65 m. asmeniui tenka keturi darbingo amžiaus žmonės, o 2060 m. vienam tokiam asmeniui teks tik du darbingo amžiaus žmonės.
Valstybė snaudžia
Pasak V.Aleksiūno, valstybė turėtų labiau šviesti visuomenę apie būtiną taupymą. Kita valstybės praeiga - įmokų į II pakopos fondus atstatymas iki 5,5 procento. „Aviva Lietuva“ atstovo manymu, savo ruožtu verslas turėtų visuomenę skatinti rūpintis savo ateitimi ir tobulinti taupymo mechanizmus.
Didesnio valstybės indėlio į gyventojų švietimą norėtų ir socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka. To reikia vien todėl, kad nereto asmens, pervedančio lėšas į pensijų fondus, finansinės žinios labai prastos. Praėjusių metų birželį Vertybinių popierių komisijos užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktas tyrimas atskleidė, kad 27 proc. II pakopos pensijų fondų dalyvių nežinojo net, kokį fondą pasirinko ir kokia bendrovė jį valdo.
„Pensijų fondai - sudėtingas produktas, todėl valstybė turėtų atsistoti vartotojų pusėn, tačiau šiandien iš valstybės stinga ir priežiūros, ir informacijos“, - sako R.Lazutka, kuris atkreipia dėmesį, jog menkai žinoma net apie tokį naudingą dalyką, kaip Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sukurta pensijų skaičiuoklė, galinti praversti kiekvienam, svarstančiam dalį įmokų nukreipti į pensijų fondus.
Pirmas žvilgsnis klaidina
„Yra žmonių, kurie įsitikinę, kad jei savarankiškai kaupia lėšas senatvei, tai tampa nepriklausomi nuo to, kiek žmonių dirbs, kai jie bus pensijoje. Iš pirmo žvilgsnio, atrodo, kad taip ir bus, tačiau tai panašu į manymą, kad ne Žemė sukasi, o Saulė kyla – po ilgesnių tyrinėjimų paaiškėjo, kad yra kitaip“, - lrytas.lt kalba R.Lazutka.
Anot jo, ekonomistai seniai paaiškino, kad keičiant pensijų finansavimo metodą viena karta nuo kitos vis tiek nepabėgs: pensininkai vartoja tai, ką sukūrė jaunoji karta: „Ką galėsi nusipirkti būdamas pensijoje, priklausys ne tik nuo to, kiek esi sukaupęs, bet ir nuo to, kokios bus kainos. O jos priklausys nuo to, kokia bus ekonomika.“
R.Lazutkos teigimu, pensijos auga tiek, kiek auga ekonomika. „Jei atrodo, kad „Sodros“ pensijos negali būti didelės, nes pinigai neinvestuojami, tai tėra iliuzija. Dabar mes dirbdami atiduodame pinigus „Sodrai“, kuri išmoka pensijas. Kai mes sulauksime pensijos, dirbs mūsų vaikai. Dėl augančios ekonomikos jų algos bus keletą kartų didesnės nei mūsiškės, o „Sodrai“ jie mokės tokį patį procentą, - sako R.Lazutka. - „Sodros“ pensijos prieš aštuonerius metus buvo perpus mažesnės nei dabar, nes tuomet ir algos buvo perpus mažesnės.“
Stačia galva geriau nenerti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės Linos Burbaitės teigimu, svarbu kaupti pensiją iš skirtingų šaltinių, tiek valstybinio socialinio draudimo sistemoje, tiek II, III pakopos pensiniuose fonduose ar kitokiais būdais, kadangi daugiapakopė pensijų draudimo sistema suteikia daugiau stabilumo.
Ir R.Lazutka sako nesantis kategoriškai prieš privačius fondus – jie suteikia įvairovės. Tačiau prieš pasirenkant pensijų kaupimą juose, reikėtų gerai apsvarstyti visus niuansus.
„Kuo daugiau atidėsite senatvei, tuo labiau nuskriausite savo dabartinį gyvenimą. Be to, jei pensijų fonde sukauptas akcijas ir obligacijas parduosite senatvėje, kai bus mažai dirbančių, mažai ir uždirbsite, - sako R.Lazutka. - Privatūs pensijų fondai gali būti kaip papildoma priemonė. Tam tikrais atvejais – pavyzdžiui, jei žmogus neturi jokių banko paskolų, jam nebereikia išlaikyti didelės šeimos, įmanomas ir kaupimas pensijų fonduose.“
R.Lazutka įsitikinęs, jog pats „Sodros“ principas – surinkti mokesčius iš dirbančių žmonių ir jais finansuoti nedirbančius – nekeistinas. Anot pašnekovo, pokyčių reikėtų kitur – kovojant su šešėline ekonomika, emigracija ir situacija darbo rinkoje.
Kai pamatai netvirti, lengva nugriauti
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) kaip tik siūlo kardinaliai pertvarkyti dabartinę pensijų mokėjimo tvarką – jis ragina palaipsniui išeiti iš dabartinės pensijų sistemos dar kurį laiką mokant pensijas tiems, kas jau yra pensijoje ir tiems, kurie netrukus į ją išeis. Kartu – iki 10 proc. padidinti pervedimus į privačius fondus.
Asmenims, kuriems patiems nepavyktų sukaupti pensijų, valstybė mokėtų fiksuotą socialinę pašalpą, skurdžiausiems, LLRI manymu, galėtų padėti ir šalpos, paramos organizacijos.
LLRI ekspertės Kaetanos Leontjevos nuomone, demografinės padėties prognozės leidžia numanyti, kad „Sodros“ laukia liūdna ateitis: „Jei žmogus nenori abejotinos ateities, kurią jam žada „Sodra“, reikia kaupti pačiam.“ Tačiau, jos manymu, išeitis galėtų būti ne vien privatūs pensijų fondai, o bet kuris būdas, duodantis grąžą – tai ir nuosavo verslo sukūrimas, ir investicijos į nekilnojamąjį turtą, ir didelė šeima, kai tėvai gali būti tikri, kad jais senatvėje pasirūpins vaikai.
„Dabartinės sistemos, kuri grįsta einamosiomis išmokomis, pamatai - labai netvirti. Viskas puikiai veikia, kol daugėja įnašų, tačiau kai jie pradeda trauktis, sistema iš karto griūva, - lrytas.lt sako K.Leontjeva. - Vis dėlto abejoju, ar 2 proc., kurie dabar pervedami į II pakopos pensijų fondus, atneša naudos. LLRI siūlo pervedimus didinti iki 10 proc., tačiau būtų gerai atstatyti bent jau buvusius 5,5 procento.“