Ketvirtadienio vakarą susitikusi su naujuoju Vilniaus miesto meru
Raimundu Alekna parlamento vadovė aptarė galimybes parengti ir Seime
priimti atskirą Sostinės įstatymą.
„Šiandien Vilnius yra atsidūręs gana keblioje situacijoje, nes
daug žmonių gyvena ne Vilniuje, Vilniaus rajone, kiti - Kaune,
kituose miestuose, bet dirbti atvažiuoja į Vilnių. O gyventojų
pajamų mokestis mokamas pagal gyvenamąją vietą“, - penktadienį
žurnalistams sakė Seimo vadovė.
Anot jos, taisant padėtį galima būtų keisti Biudžeto sandaros
įstatymą, tačiau prieš tai galbūt reikėtų priimti specialų
Sostinės įstatymą. I.Degutienės teigimu, savo įstatymą turi ne
vienos užsienio valstybės sostinė.
„Jame galėtume peržiūrėti ir šią iškilusią problemą, kuri
nevisai atitinka tos realybės - kada darbo vietų Vilniaus mieste yra
daug, logiškai atrodo, kad Vilnius kaip tik neturėtų turėti skolų
ir puikiai susirinkti gyventojų pajamų mokestį, tačiau
dirbančiųjų kiekis neadekvatus gyventojų kiekiui“, - tvirtino
I.Degutienė.
Kad didelė dalis Vilniuje dirbančių, bet čia gyvenamosios
vietos nedeklaravusių gyventojų pajamų mokesčio patenka į kitų
savivaldybių biudžetus, yra akcentavęs ir buvęs sostinės meras
Vilius Navickas.
„Vilniui priklauso 40 proc. gyventojų pajamų mokesčių. Tai iš
tų 40 proc. dar 19 proc., kitaip sakant 200 mln. litų, išvažiavo
į kitus miestus. Bet į darželius eilė čia, į mokyklas eilė
čia, autobusai arba troleibusai nuvažinėti čia, šiukšlės čia“,
- praėjusių metų spalį žurnalistams sakė V.Navickas.
Sostinės savivaldybės duomenimis, iki praėjusių metų spalio 1
dienos Vilniuje buvo surinkta 448 mln. litų gyventojų pajamų
mokesčio, 207 mln. litų buvo paskirstyti kitoms savivaldybėms pagal
mokesčių mokėtojų gyvenamąją vietą.
Šiaulių savivaldybei teko 46 mln. litų, Panevėžiui - 36 mln.,
Telšių savivaldybei - 12 mln., Tauragei - 11 mln., Šilutei - 10
mln. litų Vilniuje surinkto gyventojų pajamų mokesčio.