Partneriais tapusių Norvegijos ir Lietuvos laivų statytojų veiklos rezultatai akivaizdūs.
Per dešimtmetį pastatyta arba modernizuota beveik 30 keleivinių keltų, žvejybos, kitokios paskirties laivų, kurie raižo įvairių Rytų ir Vakarų Europos valstybių vandenis.
– Kas paskatino dviejų šalių verslininkus vienytis ir kartu plėtoti sudėtingą, didelių investicijų reikalingą laivų statybos ir remonto pramonę? – „Lietuvos rytas” paklausė Klaipėdoje dažnai viešinčio Norvegijos įmonės „Fiskerstrand Verft” savininko R.Fiskerstrando.
– Norvegai nuo seno garsėja žvejybos, laivų statybos ir remonto verslo tradicijomis.
Regione, kuriame įsikūrusi mano šeimos įmonė, dirba 14 didelių ir vidutinių laivų statyklų. Iš viso Norvegijoje yra apie 100 tokių įmonių.
Konkurencija vis didesnė – viso pasaulio laivų statytojai dabar ieško pažangesnių ir efektyvesnių veiklos modelių bei galimybių. Ieškodami patikimų verslo partnerių atradome juos Lietuvoje.
– Kaip veikia bendroji įmonė, sukurta su Klaipėdoje veikiančio koncerno Vakarų laivų gamyklos savininkais?
– Anksčiau mėginome kooperuotis su Vokietijos ir Lenkijos laivų statyklomis. Įvertinus visas aplinkybes, pagrindiniais partneriais tapo lietuviai.
Mūsų sukurta bendroji įmonė – neįprastas verslo junginys.
Ji ieško klientų, padeda jiems atrasti finansavimo šaltinių, rengia laivų projektus, o vėliau organizuoja bei kontroliuoja jų statybą.
Klaipėdoje gaminami laivų korpusai, antstatai, įrengiami pagrindiniai mechanizmai. Pastatyti ir nudažyti laivai atrodo tarsi užbaigti. Tada jie plukdomi į Norvegiją, kurioje atliekami paskutiniai darbai – montuojami elektronikos prietaisai, apdailinamos vidaus patalpos.
Vakarų laivų gamykla, kuriai vadovauja Arnoldas Šileika, mūsų nė karto neapvylė.
Kita bendroji įmonė, valdoma kartu su VLG savininkais, – Estijos koncernu „BLRT Grupp” atvėrė mums dar daugiau galimybių viską padaryti patiems: nuo laivų koncepcijos, dizaino, techninių užduočių parengimo iki jų perdavimo užsakovams.
Konkurentai kitose užsienio šalyse mums pavydi tokios veiklos ir tokių partnerių anapus Baltijos.
– Baltijos regionas Norvegijos verslininkus domino ir anksčiau – čia jie stengdavosi įsigyti nusilpusias jūrų verslo įmones. Tačiau norvegų investicijos bent jau Lietuvoje ne visada būdavo sėkmingos?
– Dabar tą patį daro „BLRT Grupp”, pernai iš danų koncerno „Moller A.P.” nusipirkusi dar vieną lietuvių įmonę – Baltijos laivų statyklą.
Estų pozicijos rinkoje sustiprėjo, nes šios įmonės galimybės yra didžiulės. Su VLG čia jau pradėjome statyti didžiausią pasaulyje keleivinį keltą „Fjord 1”, kuris bus varomas suskystintomis dujomis. Visa šio projekto vertė – 163,6 mln. litų.
Svarbiausia – ne savininkai, o kaip įmonės valdomos, kokia jų veiklos strategija. Mums patrauklesnė veikla, kai laivų statybos verslą galime plėsti su partneriais Baltijos šalyse.
Bendrosios įmonės dalijasi išlaidomis ir pajamomis. Jos – įrankis, padedantis brandinti ir greičiau įgyvendinti idėjas.
Per trejus metus bendrosios įmonės „Fiskerstrand BLRT” pasirašytų sutarčių dėl laivų statybos vertė siekia apie 875,8 mln. litų.
– Norvegijos vietovės, kurioje įsikūrusi įmonė, pavadinimas ir savininko pavardė nesiskiria. Kuo paaiškinamas toks sutapimas?
– Anksčiau čia gyvenę žmonės vertėsi žvejyba (fiskerstrand norvegų k. – žvejų pakrantė).
Matyt, žūklautojų būta ir mūsų giminėje. Mano senelis Pederis Fiskerstrandas dar 1909 metais žvejų kaimelyje įkūrė laivų statyklą. Jo verslą pratęsė mano tėvas Robertas su savo broliais. Aš esu jau trečiosios laivų statytojų Fiskerstrandų kartos atstovas.
Mano protėviai pradėjo verslą nuo nedidelių medinių žvejybos laivelių statybos.
Po Antrojo pasaulinio karo, kai Norvegija tapo didžiausia pasaulyje jūrų gėrybių eksportuotoja, žvejams prireikė didesnių ir tvirtesnių okeaninių laivų.
– Pastaruoju metu įmonės „Fiskerstrand Verft” vardą garsina drauge su VLG specialistais statomi naujoviški keltai?
– Sąsiauriais išraižytų Norvegijos pakrančių gyventojams keltai – patikimiausia susisiekimo priemonė. Mūsų vidaus vandenimis plaukioja apie 300 keleivinių keltų.
Tiesa, daugelio jų amžius jau artėja prie kritinės 20 metų ribos. Panaši padėtis kitose Skandinavijos šalyse, tad senieji keltai keičiami modernesniais, neteršiančiais jūros suodžiais.
Bendradarbiaudami su lietuviais jau nemažai nuveikėme – Klaipėdoje pastatyti naujoviški keltai plaukioja tarp Suomijai priklausančių Alandų salų.
Netrukus baigsime dar vieną estams skirtų trijų laivų statybos projektą.
Keleiviams ir automobiliams pritaikyti keltai sujungs Estiją ir didžiausią jai priklausančią Baltijos jūros Saremos salą.
– Baltijos valstybes nustekeno ekonomikos krizė, o kaip sunkumai paveikė kur kas turtingesnės Norvegijos ūkį, jos verslo įmones?
– Visur laivų statytojams tai buvo rūsčių išbandymų laikotarpis – rinka sumenko visose Vakarų Europos šalyse. Ne viena įmonė, neįstengdama atsispirti pigesnes paslaugas siūlančių Kinijos, Pietų Korėjos gamintojų konkurencijai, buvo uždaryta arba turėjo sumažinti savo apyvartą.
Mes lengviau ištvėrėme krizę, nes verslą parėmė valstybė – į šalies ekonomiką buvo investuota apie 300 milijardų Norvegijos kronų.
Turime dar vieną patikimą saugiklį – fondą, kuriame kaupiamos biudžeto pajamos iš naftos gavybos. Tiesa, nemažai norvegų nori, kad valstybė jau dabar šį fondą atvertų jiems, o ne vaikaičiams po šimto metų.
– Kokius projektus ketinate įgyvendinti artimiausioje ateityje?
– Vieną sumanymą jau įgyvendinome: VLG ir bendrai valdoma įmonė „Fiskerstrand BLRT” ką tik pasirašė sutartį su garsia Norvegijos laivų projektavimo kompanija „Multi Maritime” dėl pastarosios akcijų įsigijimo.
Šis sandoris itin svarbus bendro verslo partneriams – bus sutelktos naujų laivų projektuotojų ir dizainerių pajėgos.