Statistikos departamento duomenimis, pernai vidutinė metinė (2010 m., palyginti su 2009 m.) infliacija sudarė 1,3 procento.
Per mėnesį - nuo praėjusių metų lapkričio iki gruodžio - vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,8 procento.
Kaip teigia „DnB Nord“ banko vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka, spartėjanti infliacija vėl grįžta į opiausių problemų sąrašą. 2010 m. vasarą prasidėjęs žaliavų ir maisto produktų kainų augimas šokdins vartotojus bei gamintojus ir šiemet. Jungtinių Tautų Organizacija pranešė, jog 2010 m. gruodį pasaulinės maisto kainos pasiekė naujas aukštumas ir sumušė 2008 metais pasiektą rekordą. Žaliavų brangimas taip pat ilgainiui prisidės prie kainų lygio didėjimo, tą galime matyti iš iki 16 proc. per metus pašokusių gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų. Pastarųjų indeksas dviženklėje zonoje judėjo jau 10 mėnesių iš eilės ir akivaizdu, kad greitai pokyčius pajus ir eiliniai vartotojai.
„Be to, ateinančiais mėnesiais maisto prekių kainų spurtas gali dar stiprėti, kadangi prie jų galutinių kainų prisideda ne tik brangstantys žemės ūkio produktai, bet ir kylančios dyzelinio kuro kainos. Be to, 2011 m. infliacija ir vis dar aukštas nedarbo lygis neleis pasidžiaugti darbo užmokesčio padidėjimu. Kainoms kopiant į viršų, vėl labiausiai bus nuskriausti finansiškai jautriausi namų ūkiai, kurių vartojimo krepšelyje didesnę dalį užima būtiniausios prekės“, - komentuoja J.Rojaka.
Tačiau, kaip pastebi ekonomistė, į skolų liūną įklimpęs valdžios sektorius galės miegoti truputį ramiau – augančios kainos generuoja aukštesnes mokestines pajamas ir tai leidžia gerokai sumažinti skolų naštą. Nuosaikios infliacijos palaikymo strategija gali būtų naudinga ir privačiam sektoriui, kurių skolos per pastaruosius kelerius metus taip pat buvo užkeltos. „Tačiau nereikėtų pamiršti, kad staigus infliacijos protrūkis gali sutrypti pirmuosius vidaus vartojimo atsigavimo daigus ir dar labiau atitolinti ekonomikos augimą“, - sako J.Rojaka.
Metinės infliacijos lygį daugiausia lėmė per 2010 metus 14,5 procento pabrangusios būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekės ir paslaugos, 6,1 – maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 8,4 procento – transporto prekės ir paslaugos ir po 3 procentus atpigę drabužiai ir avalynė bei būsto apstatymo, namų apyvokos įrangos ir kasdienės būsto priežiūros prekės ir paslaugos, 3,6 procento – ryšių prekės ir paslaugos.
Vartojimo prekės per metus pabrango 5,2 procento, o paslaugos atpigo 0,3 procento.2010 m. vidutinė metinė (2010 m., palyginti su 2009 m.) infliacija sudarė 1,3 procento.2010 m. gruodžio mėn., palyginti su lapkričio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,8 procento.
Minėto laikotarpio bendrajam vartotojų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 4 procentais pabrangusios transporto prekės ir paslaugos, 1,2 procento – maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 0,4 procento – būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekės ir paslaugos ir po 0,5 procento atpigę drabužiai ir avalynė bei būsto apstatymo, namų apyvokos įrangos ir kasdienės būsto priežiūros prekės ir paslaugos. Vartojimo prekių kainos per minėtąjį laikotarpį padidėjo 0,9 procento, paslaugų – 0,4 procento.
Mėnesiniam (2010 m. gruodžio mėn., palyginti su lapkričio mėn.) transporto prekių ir paslaugų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 6,6 procento pabrangęs benzinas, 7,6 – dyzeliniai degalai, 9,1 – suskystintos automobilinės dujos, 9,8 procento – keleivinio oro transporto paslaugos.
Didžiausią įtaką maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų pokyčiui turėjo 1,9 procento pabrangusi duona ir kiti kepimo gaminiai, 7,1 – kava, 3,3 – daržovės ir bulvės, 1,5 – pienas ir jo produktai, sūris, kiaušiniai, 3,9 – vaisiai ir uogos, 4 procentais – sviestas, aliejus ir riebalai ir 0,6 procento atpigusi mėsa ir jos produktai, 1,2 – šaldytos žuvys, 2,1 procento – kruopos.
Per 2010 metus (2010 m. gruodžio mėn., palyginti su 2009 m. gruodžio mėn.) iš maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų daugiausia – 89 procentais – pabrango kruopos, 37,2 procento – kakava, 27 procentais – kava, 26,7 procento – daržovės ir bulvės, 17,9 – sviestas ir tepieji riebalų mišiniai, 15,9 – aliejus, 13,9 – vaisiai ir uogos, 12,9 procento – pienas ir jo produktai, sūriai.
Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų mėnesiniam (2010 m. gruodžio mėn., palyginti su lapkričio mėn.) kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo 10,5 procento pabrangusios suskystintos dujos maistui gaminti, 1,1 – kietasis kuras ir 1,9 procento sumažėję būsto nuomos mokesčiai, 0,7 – atpigusios būsto priežiūros ir remonto medžiagos.
Drabužių ir avalynės kainų pokyčiui įtaką darė 0,6 procento sumažėjusios drabužių ir 0,3 procento – avalynės kainos. Audiniai drabužiams pabrango 3 procentais.
Būsto apstatymo, namų apyvokos įrangos ir kasdienės būsto priežiūros prekių ir paslaugų kainų pokytį lėmė 0,7 procento atpigę baldai, 0,9 – elektriniai ir neelektriniai pagrindiniai namų ūkio prietaisai, 2,1 procento – smulkūs elektriniai namų ūkio prietaisai.
Iš kitų prekių ir paslaugų, turėjusių įtakos bendrajam vartotojų kainų pokyčiui, galima paminėti 1,5 procento pabrangusias poilsio ir kultūros paslaugas, 1,2 – judriojo telefono ryšio paslaugas, 1,4 – Lietuvoje gaminamą alų, 0,9 – vyną ir fermentuotus gėrimus, 1,8 – juvelyrinius dirbinius ir 0,5 procento atpigusius farmacijos gaminius, 2,6 – duomenų apdorojimo įrenginius, 2,8 – vaizdo aparatūrą, 1,4 procento – kosmetikos priemones.