Nors Almatoje gimęs jurbarkiečio ir kazachės sūnus 38 metų A.Ardavičius nekalba lietuviškai, mūsų šalyje jis turi gerų draugų ir bent 2–3 kartus per metus atvyksta į tėvo gimtinę.
„Juokais galima sakyti, kad šių metų „Dakaro” maratone dalyvauja pusė lietuvio”, – juokiasi vilnietis lenktynininkas Antanas Juknevičius, artimai bendraujantis su A.Ardavičiumi.
Kelerius metus iš eilės „Dakaro” kovas iš arti stebi dar vienas lietuvis – Vytautas Obuolevičius. Bet jis sėdi ne prie vairo ar šturmano kėdėje, o dirba „Volkswagen” komandos techninės priežiūros grupėje.
Ar kitąmet šiose lenktynėse galima tikėtis gausesnio lietuvių būrio?
Dabar laukia pasiūlymų
Keturis kartus sunkiausiose pasaulyje automobilių lenktynėse dalyvavęs A.Juknevičius teigė neturintis vilčių pats surinkti reikiamą sumą pinigų startui. Todėl viskas priklausys nuo to, ar sulauks kokių pasiūlymų – jis yra samdomas sportininkas.
Vilnietis juokavo, kad jį galima išsinuomoti su jo nuosavu automobiliu „Bowler Wild Cat”, atitinkančiu T1 grupės reikalavimus.
Šiuo metu Lietuvoje yra tik dvi transporto priemonės, galinčios rimčiau varžytis dvi savaites trunkančiame techniką ir žmones alinančiame dykumų lenktynių maratone. Tai „Bowler” ir „Oscar”, kuriuo Aurelijus Petraitis kartu su A.Juknevičiumi 2009 metais iškovojo aukštą 25-tą vietą bendrojoje įskaitoje.
Panevėžietis Mindaugas Slapšys, 2009 metais motociklu pasiekęs lenktynių finišą, savo galimybes dalyvauti 2012 metų maratone vertina kiek daugiau nei 50 procentų.
„Viskas priklausys nuo to, kaip seksis rinkti pinigus. Kol kas tai daryti sekasi: sutariau dėl motociklo ir specialių drabužių įsigijimo itin palankiomis sąlygomis”, – džiaugėsi M.Slapšys.
Naujo motociklo reikia bet kuriuo atveju. Ne tik todėl, kad savąjį „KTM 690 Rally Replica” M.Slapšys pardavė.
Pagal naujus techninius reikalavimus, dabar sportininkai turi varžytis mažesnio darbo tūrio (450 cm3) motociklais.
Pinigų dairosi net Katare
Į Utenos žiemos ralio organizavimo rūpesčius pastaruoju metu pasinėręs lenktynininkas Benediktas Vanagas taip pat ketina startuoti 2012 metų „Dakaro” lenktynėse.
Kaip įprasta, jo planai gana ambicingi.
Su šturmanu Sauliumi Jurgelėnu jie nutarė, kad startuos labai greitu gamykloje paruoštu „BMW X3 X-Raid”.
Tačiau tam reikia gerokai per milijoną litų.
„Su partneriais pinigų ieškome ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose bei Katare”, – neslėpė pašnekovas.
Išlaidos – milžiniškos
Pinigai – pati opiausia problema. Be starto mokesčio, vieno automobilio ekipažui siekiančio 25 tūkst. eurų (86 tūkst. litų), labai daug pinigų suryja papildomos išlaidos.
Štai už tris komandos mechanikus, važiuojančius techninės priežiūros sunkvežimiu, tenka pakloti dar 27 tūkstančius eurų (93 tūkst. litų).
Jei komanda neturi savo sunkvežimio, o atsargines detales veža kitos komandos sunkvežimis, tenka mokėti už kiekvieną vežamo svorio kilogramą.
Kilogramo kaina paprastai svyruoja apie 30 eurų (100 litų). Tad tik už vienos padangos, kuri sveria 15 kilogramų, transportavimą reikia pakloti 1500 litų.
A.Juknevičius paskaičiavo, kad, norint „Dakaro” lenktynėse pasiekti finišą, tam reikia skirti mažiausiai 100 tūkstančių eurų (350 tūkstančių litų), neskaitant visureigio kainos.
Bako talpa – 550 litrų
Motociklininkų biudžetas yra maždaug tris kartus mažesnis.
Į lenktyniaujančiųjų motociklu starto mokestį įskaičiuota ir sunaudotų degalų kaina.
Skirtingai nei automobilyje, kurio degalų bako talpa – pačių lenktynininkų reikalas, motociklų trasos įrengtos taip, kad dalyviai galėtų pasipildyti degalų kas 200 kilometrų.
Pasak M.Slapšio, ankstesniame jo motocikle buvo trys degalų bakai, kurių bendra talpa – 38 litrai. Šių metų lenktynėse važiuojančiųjų mažesnio darbo tūrio ir lengvesnių motociklų bako talpa – 30 litrų.
Kiek degalų naudoja aukštikalnėmis ir dykumomis važiuojantis motociklas?
„Tai daug priklauso nuo kelio dangos. Smėlynuose vidutinės sąnaudos siekia apie 15 litrų”, – pasakojo M.Slapšys.
„Oscar” automobilis, kurį varo 5,7 litro darbo tūrio „Chevrolet Corvette” variklis, naudoja apie 70 litrų degalų šimtui kilometrų kelio. Tad jo benzino bako talpa – net 550 litrų.
Kada varžybos grįš į Afriką?
Kada „Dakaro” lenktynės grįš į Afriką?
2008 metais dėl terorizmo Mauritanijoje grėsmės atšauktos 29 metus Afrikos žemyne vykusios varžybos jau treti metai rengiamos Argentinoje ir Čilėje.
Lenktynininkus jose nuolat supa daugybė geranoriškai nusiteikusių žiūrovų, bet kada pasiruošusių padėti.
„Čia jautiesi saugiai, tačiau tokios patogios lenktynės netenka pagrindinės idėjos – įveikti didžiausią pasaulyje Sacharos dykumą”, – paaiškino A.Juknevičius.
Važiuodamas Afrikoje Sacharos dykuma 2–3 dienas gali nesutikti nė gyvos dvasios, pavojai ir sunkumai yra didesni, sąlygos – tikrai ekstremalios.
Atsisakius minties įveikti Sacharos dykumą, Dakaro vardu pavadintą maratoną galima rengti bet kur: Sibire, Kinijoje ar Mongolijoje. Svarbu, kad netrūktų erdvių stepių, laukų, smėlynų.
„Palyginti su sunkumais, kurių patiri Sacharoje, važiavimas Atakamos dykuma tėra pramoga televizijos žiūrovams”, – šaipėsi A.Juknevičius.
Valdžia žarsto milijonus
Varžybų užkulisiuose kalbama, jog Argentinos valdžia „Dakaro” maratono rengėjams sumoka apie 60 mln., Čilės – apie 7 milijonus eurų už tai, kad varžybos vyktų jų šalyse.
Be to, viena svarbesnių priežasčių tampa ir „Volkswagen” komandos spaudimas organizatoriams negrįžti į Afriką.
Gamyklas Brazilijoje ir Argentinoje turintis „Volkswagen” siekia gerokai sustiprinti savo pozicijas Pietų Amerikoje, o sėkmingas dalyvavimas šiose varžybose – geriausia reklama.
Beje, „Dakaro” varžybose dalyvavę lietuviai kovas stebi ne oficialioje lenktynių svetainėje, o būtent atsivertę „Volkswagen” komandos puslapį: šis tinklalapis yra gerokai operatyvesnis ir tikslesnis nei pačių „Dakaro” varžybų organizatorių.
Beje, šiame Afrikos dykumų maratone anksčiau dalyvavę žinomi lenktynininkai, protestuodami prieš varžybų perkėlimą į Ameriką, sausio pradžioje Juodajame žemyne rengia alternatyvias varžybas „Africa EcoRace”. Jos finišuoja sausio 9 d. Ir ne bet kur, o Senegalo sostinėje – tikrajame Dakare.
Nors „Dakaro” lenktynių organizatoriai buvo padavę „Africa EcoRace” į teismą, nieko nelaimėjo.
Lietuviai Dakaro dykumų maratone
Pirmą kartą Dakaro dykumų maratone trispalvė plevėsavo 1995 metais. Tuomet motociklu „Honda Africa Twin” startavęs kaunietis Romualdas Beresnevičius finišo nepasiekė.
Vėlesniais metais įvairūs Lietuvos sportininkai bandė laimę Dakaro dykumų maratone dar šešis kartus.
2009 metais Pietų Amerikoje vykusiame Dakaro maratone laimę bandė rekordinis lietuvių skaičius – net septyni. Iš trijų motociklininkų – Šarūno Palioko, Balio Bardausko ir Mindaugo Slapšio finišą pasiekė tik pastarasis.
Tarp automobiliais startavusių dviejų ekipažų vilniečiai Aurelijus Petraitis ir Antanas Juknevičius finišavo sėkmingai ir iškovojo 25-ąją vietą absoliučioje įskaitoje. Alytiškiai Arūnas Lekavičius ir Ramūnas Kručkauskas buvo priversti pasitraukti iš varžybų dėl automobilio gedimo.