Pardavėjams plauna smegenis

„Sunkmetis žmones skatina ieškoti bet kokio uždarbio. Tačiau net ir turint finansinių sunkumų reikėtų atsargiai vertinti siūlymus dirbti „Amway” prekybininku”, – įspėja marijampolietis V.Strazdauskas.

„Amway” – maždaug prieš penkiasdešimt metų amerikiečių įkurta tiesioginio pardavimo įmonė. Teigiama, kad jos tinklas apima per 90 pasaulio šalių. Bet Baltijos valstybėse jos atstovybės nėra.

Artimiausia jų – Lenkijoje, kur „Amway” prekyba vyksta apie 20 metų.

„Gal norėtum uždirbti daugiau pinigų? Yra toks rimtas verslas. Ir palyginti nesunkus”, – lapkritį V.Strazdauskas sulaukė Tauragėje gyvenančio „Amway” atstovo Lietuvoje Andriaus Orlovo skambučio.

Juodu buvo pažįstami: tiek, kiek gali būti pažįstami užsakovas ir Lenkijos langų gamybos įmonės atstovas Lietuvoje.

„Andrius pakvietė mane į susitikimą „Royal” viešbutyje Marijampolėje.

Vakare, po darbo, į jį susirinko 40–50 žmonių. Paskaita buvo gana įspūdinga.

Atrodo, nemažai jos klausiusių žmonių įtikėjo, kad verta imtis tinklinės prekybos verslo”, – pasakojo V.Strazdauskas.

Kiekvienas būsimasis „Amway” prekybininkas mokomas anaiptol ne verslo subtilybių. Jis rengiamas psichologiškai, kad sugebėtų įkalbėti kitą žmogų imtis tokios pat veiklos.

Tuo netruko įsitikinti ir pats V.Strazdauskas, pernai lapkričio 21-ąją atsidūręs „Amway” verslo konferencijoje Lenkijoje, vykusioje Balstogės viešbutyje „Goląbewski”.

Vytauto teigimu, čia buvo suvažiavę būsimieji prekybininkai iš Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio, Rygos, Talino – per 1000 žmonių.

„Pranešimai buvo skaitomi lenkiškai ir verčiami į rusų kalbą. Mane pribloškė salės reakcija. Ištaria pranešėjas žodžius: „Mes turime tikslą”, – ir salėje kelios dešimtys žmonių pradeda ploti. Tada plojimais užkrečia ir visą auditoriją.

Pranešėjų žodžius lydėjo ir plojimai stovint. Tų žmonių akys buvo lyg fanatikų.

Visi buvo apimti euforijos”, – pranešėjų – arčiausiai piramidės viršūnės esančių „Amway” atstovų įtaiga negalėjo atsistebėti V.Strazdauskas.

Kalbama, kad per tokius susirinkimus publiką dažniausiai skatina samdomi plojikai.

„Turite įtikėti: „Galiu pakeisti savo gyvenimą.” Turite tikėti, kad sistema veikia. Ir siekti tikslo.”

„Atsiradęs entuziazmas – gera pradžia.

Tik eik ir pasidalyk verslu su kitais. Žmogus turi natūralią teisę siekti sėkmės.”

Tai – tik keletas frazių, per konferenciją atgulusių V.Strazdausko konspektuose.

„Amway” prekybos bruožas: į verslą stengiamasi įtraukti ir žmogaus antrąją pusę: jei užkimba vyras, sutartis įperšama ir žmonai”, – sakė V.Strazdauskas.

„Naujo nario registracija „Amway” tinkle kainuoja apie pusantro šimto litų. Už tai jis gauna mokslinių knygų ir patenka į paskaitą smegenims išplauti Balstogėje”, – sakė V.Strazdauskas.

Kiekvienas naujas narys privalo nusipirkti Roberto T.Kiyosaki knygą „Pinigų srauto kvadrantas”. Už ją tenka sumokėti apie 30 litų. Antra tiek kainuoja vadinamasis licencijos paketas (kompaktinė plokštelė su Waldemaro Dimmelo paskaita „Jūsų ėjimas, ponai!”).

Bilietas į konferenciją kainuoja apie 85 litus.

Prekyba „Amway” agentų platinamais maisto papildais, kūno priežiūros priemonėmis, valikliais ir kitais produktais vyksta iš sandėlio Lenkijoje. Už juos atsiskaitoma zlotais.

„Netrukus po seminaro pasirašiau Andriaus atvežtą lenkų kalba parengtą sutartį. Man buvo suteiktas prisijungimo prie „Amway” sistemos slaptažodis.

O netrukus gavau ir sąrašą rekomenduojamų užsakyti prekių. Esą tai viskas, ko žmogui reikia kiekvieną dieną”, – pasakojo marijampolietis.

Tai ir buitinė chemija, plaukų, kūno priežiūros priemonės, ir makaronai, kava, maisto papildai, ir kitkas. Viso to vertė – 1477 zlotai (1330 litų).

Užsakant prekes, buvo prašoma pervesti pinigus (180 litų) ir už prekybos agento licenciją.

„Mane, seną komercijos vilką, Andrius beveik įtikino. Nedaug trūko, kad būčiau pervedęs pinigus. Bet žmona suskubo pažiūrėti, kiek visi tie „Amway” produktai kainuoja internete. Pasirodo, gerokai pigiau”, – sakė V.Strazdauskas.

Pavyzdžiui, 4,5 kilogramo skalbimo miltelių „SA8 Premium” kaina internete – apie 105 litus, o Vytautui jų buvo siūloma užsisakyti už 148 litus.

„Hymm” skutimosi putų kaina internete yra apie 17 litų, pasiūlyme – 24 litai. Dantų pasta „Glister” būtų 7 litais pigesnė. Universalaus valiklio „L.O.C.” kaina pasiūlyme yra 25, internete – 19 litų.

Įspūdingos V.Strazdauskui pasirodė ir maisto prekių kainos. Pavyzdžiui, už 3 kilogramus makaronų tektų mokėti 33 litus, už kilogramą kavos – 79 litus. „Nutrilite” vitamino C tablečių pakuotė kainuoja 61 litą. Lietuvos vaistinėse 100 tablečių vitamino C pakuotę galima įsigyti ir už 20 litų.

V.Strazdauskas prekių neužsisakė. Teišsiuntė A.Orlovui laišką su prašymu daugiau jo netrukdyti, o sutartį laikyti negaliojančia.

Vyro skaičiavimu, sumokėjęs už kelionę į Balstogę, knygą ir licencijos paketą, jis prarado apie 150 litų.

V.Strazdausko teigimu, Kanadoje „Amway” už nelegalią prekybą sumokėjo 25 mln. Kanados dolerių (66,2 mln. litų) baudą. Indijoje tinklas buvo uždarytas įrodžius, kad tai – įstatymus pažeidžianti prekyba.

JAV dėl įstatymų pažeidimo taip pat bylinėjamasi su „Amway”. Mat pelną „Amway” gauna iš užverbuotų žmonių, bet ne iš didėjančio pardavimo.

Pasak „Amway” atstovo Lietuvoje tauragiškio A.Orlovo, „Amway” korporacija vienija daugybę drabužių, avalynės, kitų produktų gamintojų. Buities prekės tesudaro 0,5 proc. apyvartos.

„Tiesioginės prekybos iš rankų į rankas „Amway” nebemoko. Klientai registruojami, jiems suteikiamas prisijungimo prie interneto parduotuvės slaptažodis ir jie patys užsisako prekes”, – paaiškino A.Orlovas.

Tačiau, jo teigimu, Lietuvoje veikia daug nelegalių interneto parduotuvių, siūlančių „Amway” produktų.

„Vienintelės legalios interneto parduotuvės adresas yra www.amway-lithuania.com. Visas kitas „Amway” yra įsipareigojusi iki kovo užblokuoti”, – patikino A.Orlovas.

Bet patekti į šią svetainę be slaptažodžio neįmanoma. O informacija joje pateikiama tik lenkų ir anglų kalbomis.

Tiesioginė prekyba Lietuvoje – ne naujiena. Taip platinama ir kosmetika, ir maisto papildai, ir indai. Tai – nieko blogo. Kai kurie rimti gamintojai renkasi tiesioginę prekybą, užuot steigę savo parduotuves.

Tuo tarpu piramidines pardavimo schemas dažniausiai naudoja įmonės, siekiančios greito vienkartinio pelno.

Daugelyje įmonių, platinančių savo prekes per prekybos agentus, pastariesiems nurodoma, už kiek jie turi parduoti gaminius. Pigiau – negalima.

Tačiau neegzistuoja jokia kontrolė. Todėl būna, kad vienas žmogus užsiregistruoja platintoju ir gerokai pigiau įsigyja prekių, kurias be jokio antkainio perparduoda pažįstamiems.

„Mano mama susigundė „Forever Living” produktais – maisto papildais, kosmetika. Išbandžiau – kai kurie man patiko.

Nusprendžiau ir aš užsiregistruoti jų platintoja. Tačiau nurodytų pardavimo kainų nesilaikau: kai susirenka pakankamai draugių, kurioms reikia šių prekių, jų užsakau ir netrukus gaunu paštu.

Parduodu tik kokiu litu brangiau, kad atsipirktų siuntimo išlaidos. Anoks čia verslas, pinigų nesusikrausi, bet kodėl kokybiškų produktų nenusipirkus pigiau?” – pasakojo vilnietė Aida D.

Beje, kai kurie iš rankų į rankas platinami produktai stebina kainomis. Ar sutiktumėte mokėti pusšimtį litų už iš pažiūros paprastą plastiko dėžutę sumuštiniams? Arba tiek pat – už plastikinę vaikišką gertuvėlę?

Palyginti su kainomis parduotuvėse, toks pasiūlymas skamba lyg iš kosmoso: juk galima nusipirkti ką nors panašaus vos ne dešimt kartų pigiau.

Tačiau jei parduotuvėje įsigytos dėžutės užraktas suges – niekas jo netaisys. Tuo tarpu indų „Tupperware” platintojai įsipareigoja, kad tokiu atveju daiktas bus pakeistas nauju.

Panašiai ir su „Zepter” metaliniais indais. 700 litų už keptuvę – daugeliui namų šeimininkių tikrai įvarytų siaubą.

Vis dėlto ne vienerius metus naudojantys šiuos indus gyventojai nesiskundžia. Maža to, kad jie ilgaamžiai – gamintojas suteikia ir vadinamąją viso gyvenimo garantiją.

Penkios tinklinės prekybos įmonės yra susibūrusios į Lietuvos tiesioginės prekybos asociaciją.

Tai – kosmetikos ir kūno priežiūros priemonių platinimo bendrovės „Avon Cosmetics” ir „Oriflame kosmetika”, maisto papildų „Herbalife” platintojai, namų priežiūros priemonių, tekstilės, indų platinimo bendrovės „Eastcon” ir „GNLD International”.

Šįmet į rinką pradėjo veržtis ir Amerikos tiesioginės prekybos įmonė „Nu Skin Enterprises”.

Daugelio šių įmonių bendras bruožas – būsimieji agentai turi įsigyti pradinį produktų krepšelį. Pavyzdžiui, 1800 litų vertės „Nu Skin” gaminių, „Amway” produktų – 1330 litų vertės.

Naujokų atnešami pinigai iš karto atitenka aukščiau stovintiems prekybos piramidėje.

Pasak Lietuvos tiesioginės prekybos asociacijos vadovo Gintauto Zalecko, riba, skirianti legalią tiesioginę prekybą nuo nelegalios, labai trapi.

Tiesiogine prekyba nėra laikomos piramidinės pardavimo schemos. Jos laikomos neteisėtomis ir draudžiamomis.

„Piramidinėje prekyboje yra nesąžiningos komercinės praktikos. Jos dalyvių uždarbis priklauso nuo užverbuotų žmonių skaičiaus, bet ne nuo augančios apyvartos”, – sakė G.Zaleckas.

Tuo tarpu legaliai veikiančių įmonių tikslas – ne tik įpiršti prekę vieną kartą, bet ir turėti kuo daugiau nuolatinių pirkėjų.

Pasak G.Zalecko, Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, veikia daug legalių tiesioginės prekybos įmonių.

Greta prekiaujama ir produktais tų tarptautinių įmonių, kurios neturi Lietuvoje atstovybių, tarp jų – ir „Amway”.

„Kadangi „Amway” oficialiai dar nėra įėjusi į Lietuvos rinką, ji nekontroliuoja čionykščių platintojų. Todėl išlieka ir nesąžiningos veiklos tikimybė”, – mano G.Zaleckas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus vedėjas:

„Kiekviena kurioje nors ES valstybėje veikianti įmonė – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoja, kuri, vykdydama nuotolinę prekybą Lietuvoje, per metus patiekia prekių daugiau nei už 125 tūkst. litų, turi registruotis mūsų valstybėje ir tapti PVM mokėtoja.

Norint nustatyti, ar kitos ES valstybės mokesčių mokėtojui atsirado tokia prievolė, iš jos reikėtų gauti Lietuvos gyventojams (fiziniams asmenims) išrašytas sąskaitas už parduotas prekes.

Žmonės, platinantys iš kitų ES valstybių gautus gaminius, privalo įregistruoti individualią veiklą pagal pažymą arba įsigyti verslo liudijimą išnešiojamajai ir išvežiojamajai prekybai.

Šiemet išduoti 17 198 verslo liudijimai, suteikiantys teisę verstis išnešiojamąja ir išvežiojamąja ne maisto produktų prekyba.

Šių metų pirmąjį pusmetį VMI nustatė 274 neregistruotą tiesioginės prekybos veiklą vykdžiusius asmenis.

Asmenims, tinkamai neįregistravusiems veiklos arba neįsigijusiems verslo liudijimo, taikoma administracinė atsakomybė. Jiems gresia 500–1000 litų bauda. Už pakartotinį pažeidimą bauda padvigubėja.”

Įmonės „Nu Skin” tiesioginės prekybos atstovė:

„Kompanijos „Nu Skin” produktais prekiaujama tik tiesioginiu būdu – įmonė neturi nieko bendra su piramidine prekyba. Dirbantys žmonės komisinius gauna tiesiogiai iš kompanijos ir tik 6 lygiais.

Taigi aš, pakvietusi į šį verslą kitą žmogų, galiu uždirbti mažiau už jį, nes mano sukurtas tinklas gali būti silpnesnis nei to, kurį jis sukurs.

Tinklinės prekybos esmė – surasti kuo daugiau žmonių ir juos išmokyti daryti tai, ką darai pats. Tad daugiausia uždirba tie, kurie moka parengti prekiauti kitus.

Tiesiogiai prekiauti „Nu Skin” produktais pradėjau prieš metus, kai pagaliau gavau galimybę pati planuoti savo darbo laiką.

Kita priežastis, dėl kurios ryžausi tokiam darbui, – tai nuoširdūs žmonės, kuriuos sutinku. Man patinka, kad jie nori dirbti: jų nereikia versti ar specialiai motyvuoti. Šiame versle nėra konkurencijos, tik pagalba. Nes kuo geriau seksis mano žmonėms, tuo geriau bus ir man pačiai. Atrodytų, visiškai nelietuviška?

Patyriau ir tai, kad mūsų visuomenėje dar stiprūs stereotipai. Apie tinklinę prekybą ir produktus žmonės seniai susidarė blogą nuomonę ir jos nekeičia. „Nu Skin” įmonė, kurios produktais prekiauju, rinkoje veikia 25 metus. Jos akcijos kotiruojamos Niujorko akcijų biržoje.”

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas:

„Mūsų tarnyba yra gavusi keletą vartotojų prašymų bei užklausų apie tiesioginę prekybą. Dažniausiai teirautasi, ar tiesioginės prekybos įmonės teisėtai elgiasi, nesutikdamos nutraukti su jais sudarytų pirkimo ir pardavimo sutarčių.

Prekės tiesiogiai parduodamos vartotojo namuose, per pristatymus ar kitose prekybai neskirtose vietose.

Civilinis kodeksas numato, kad vartotojas turi teisę susigrąžinti už prekę sumokėtus pinigus – nutraukti vadinamąją ne prekybai skirtose patalpose sudarytą sutartį. Apie tai jis raštu turi informuoti pardavėją per septynias dienas.

Šios pirkėjo teisės negalima suvaržyti jokiais papildomais įsipareigojimais, įmokomis ar kitaip apriboti bei panaikinti.”