Pernai kovo pabaigoje pradėtame kurti „Fox Box” mokėjimo automatų tinkle – jau šimtas tokių įrenginių. Jeigu verslas seksis gerai, ketinama turėti bent antra tiek.
Neketina atsilikti ir kiti: įmokas už įvairias paslaugas galima mokėti toli gražu ne tik bankuose.
Konkuruoja dvi įmonės
„Veikla dar nėra pelninga, bet kada nors atsipirks. Kas mėnesį klientų pagausėja trečdaliu, jų nesumažėjo ir vasarą.
Remiantis kitų rinkų patirtimi, viskas turėtų būti gerai”, – sakė „Fox Box” mokėjimo aparatų tinklą plečiančios įmonės „Mokėjimo kortelių sistemos” vadovė Greta Šapkaitė-Valuckienė.
Tuo tarpu penkiuose prekybos centruose nuo gegužės stovi ir Lietuvos pašto spalvomis padabinti mokomatai.
Tinklą sukūrė ir plečia technologijų bendrovė ERP.
Visais šiais aparatais galima sumokėti už komunalines, ryšio bendrovių, kabelinės ar palydovinės televizijos paslaugas. Įmokos priimamos tiek grynaisiais, tiek mokėjimo kortelėmis.
Labiau vilioja jaunimą
Kol kas pagrindiniai automatų klientai – jauni žmonės: nuo paauglių iki neseniai dvidešimtmetį perkopusių žmonių.
Todėl ir mokėti siūloma už mobilųjį ryšį, pramogas, lietuviškų interneto puslapių paslaugas.
G.Šapkaitės-Valuckienės nuomone, jų koziriai klientams vilioti – galimybė mokėti nemokamai ir patogumas.
„Įdiegdami kiekvieną paslaugą stengiamės, kad mokant reikėtų įrašyti kuo mažiau duomenų, o atsiskaitymo procedūra netruktų ilgiau kaip 30 sekundžių”, – sakė pašnekovė.
„Mokomatų nedaugėja, nes dėl to su paštu ir bankais, kuriems taip pat siūlomi automatai, susitarti kol kas nepavyko”, – kalbėjo ERP vadovas Markas Zbarskis.
Pasak jo, įmonė ERP tik sukūrė mokomatų platformą, kurią gali sau pritaikyti bet kuris paslaugos teikėjas. Jie priima ne tik grynuosius pinigus, bet ir korteles.
„Tai nebuvo pigu, tačiau stengiamės žiūrėti ne tik į Lietuvos rinką.
Šiuo metu deramės ir su Izraelio paštu”, – sakė M.Zbarskis.
Loterijų rengėjai pirmauja
Mokėjimo aparatų diegėjai turėtų su pavydu žvelgti į loterijų bendrovės „Olifėja” sėkmę priimant įmokas.
Bilietus 1800 terminalų pardavinėjanti įmonė mokesčius – nuo komunalinių paslaugų iki draudimo arba kredito įmokų – priiminėja nuo 2008-ųjų.
Šiuo metu ji atsiriekusi nemažą mokėjimo už paslaugas rinkos dalį iš komercinių bankų.
„Didžiausias mūsų privalumas – labai platus terminalų tinklas ir palyginti nedidelė įmokos kaina”, – sakė „Perlo paslaugų” vadovas Dainius Kalinauskas.
Daugumą įmokų terminaluose priimti kainuoja 85 centus.
Konkuruojant dėl kliento įmokos kaina itin dažnai nulemia vartotojų pasirinkimą.
Bendrovei prasčiausiai sekasi surinkti įmokas Vilniuje, kur savo tinklą yra išplėtusi „Lietuvos spauda”.
Naujokai kol kas neprilygsta senbuviams
Bendrovės, kurioms patenka įmokos, pastebėjo, kad pastaraisiais metais į mokėjimo už paslaugas verslą, be bankų ir Lietuvos pašto, pastebimai įsiterpė „Perlo” terminalai bei prekybos tinklas „Maxima LT”. Tuo tarpu per mokėjimo aparatus kol kas gaunama maža dalis pinigų.
„Vilniaus energija” nurodė, kad didžioji dalis lėšų įmonę pasiekia per keturis pagrindinius tarpininkus: SEB, „Swedbank” bei „Snoro” bankus ir Lietuvos paštą.
Telekomunikacijų bendrovė „Teo LT” skaičiuoja, kad daugiausia – ketvirtadalis klientų už paslaugas moka tiesioginiu debetu.
Bankuose už paslaugas temoka apie 15 proc. šios bendrovės klientų, tiek pat – ir Lietuvos pašte. Panaši dalis už paslaugas sumoka per „Teo” klientų tinklalapį, paspaudę nuorodą į savo interneto banką.
Po dešimtadalį „Teo LT” klientų su sąskaitomis ateina į „Maxima LT” prekybos tinklo kasas ir „Perlo” terminalus. Likęs dešimtadalis žmonių sąskaitas apmoka spaudos kioskuose ar kredito unijose.
„Perlo paslaugos” skaičiuoja, kad per jų terminalus surenkama ne mažiau kaip 40 proc. mokėjimų už keliuose regionuose šilumą tiekiančios „Litesko” paslaugas.
Daugeliui bankų kol kas – nesvarbi sritis?
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas S.Kropas sakė, kad daugeliui bankų priimti įmokas nėra svarbi verslo sritis.
Tie, kurie stengiasi klientus įtikinti mokėti už paslaugas, nori, kad būtų mokama ne grynaisiais pinigais, o internetu.
„Bet daugeliui mažesnių bankų tokios įmokos yra gana svarbios”, – svarstė S.Kropas.