Tiek investuotojai, tiek pasaulinės reitingų agentūros vis kreiviau žiūri į Belgijos finansinę padėtį.
Kol kas valstybės bankrotu čia nekvepia nė iš tolo, tačiau užtrukusi politinė krizė belgams gali skaudžiai atsirūgti.
Vyriausybė – laikina
Beveik 11 mln. gyventojų turinti šalis jau beveik 7 mėnesius yra be nuolatinės vyriausybės.
Mat flamandams ir valonams atstovaujančios politinės partijos nesugeba susitarti tarpusavyje.
Politinis tarpininkas Johanas Vande Lanotte jau buvo nusprendęs pasitraukti, nes jo pastangos eina perniek. Jį perkalbėti sugebėjo tik šalies karalius Albertas II, nepatenkinęs prašymo atsistatydinti.
Rodikliai vis prastėja
Suirutė šalyje didina įtampą finansų rinkose.
Vakar dešimties metų trukmės Belgijos vyriausybės obligacijų metinės palūkanos antrinėje rinkoje siekė 4,25 proc. – daugiausia nuo 2010 metų birželio 13-osios, kai šalyje vyko rinkimai.
Palyginti su Portugalija, kurios atitinkamas rodiklis viršija 7 proc., tai – menkniekis.
Tačiau, pavyzdžiui, Vokietijos obligacijų palūkanos – 144 baziniais punktais mažesnės.
Atitinkamai reaguoja ir pasaulinės reitingų agentūros. Antai „Standard & Poor’s” iki šiol Belgijai yra nustačiusi labai aukštą reitingą – AA plius. Tačiau jo perspektyva neseniai pakeista į neigiamą.
Slegia didžiulė skola
Didžiausias šalies rūpestis – valstybės skola, pernai siekusi 97,6 procento bendrojo vidaus produkto (BVP). Numatoma, kad šįmet ji išaugs iki 98,1 proc.
Tuo tarpu jau 2012-aisiais skola turi sumažėti. Bent taip įsitikinęs laikinasis finansų ministras Didier Reyndersas.
Anot jo, pernai šalies biudžeto deficitas turėjo siekti 4,6 proc. BVP. Šįmet norima jį sumažinti bent iki 4 proc.
Bet tai – tik gražūs planai. O dabartis tokia, kad laikinoji vyriausybė, kuriai vadovauja Yves’as Leterme’as, sprendžia tik kasdienius reikalus, nes neturi politinių įgaliojimų.
Be jų skelbti taupymo programos, kuri šaliai būtina, neįmanoma. Todėl kuo ilgiau Belgiją krės politinė karštligė, tuo didesnė tikimybė, kad finansų rinkų dalyviai ims abejoti šios valstybės galimybėmis.