Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Hidrologijos skyriaus vyriausioji hidrologė Nijolė Juškienė teigia, jog galimas potvynio mastas kol kas prognozuojamas atsargiai, tačiau jo rizika išlieka didelė. Kai kuriuose Lietuvos regionuose jis gali būti netgi didesnis negu pernai. Potvynio dydį lems susidariusios oro sąlygos: jeigu toliau stipriai snigs ir sulauksime staigaus atšilimo, potvynis gali būti ženkliai didesnis nei paprastai.
Draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ Turto draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius teigia, kad prasidėjęs atlydys jau spėjo pasėti nerimą. „Gruodį sulaukėme vos keliolikos gyventojų užklausimų apie tai, kaip būtų galima apsidrausti nuo galimų potvynio nuostolių ir ar jų turimas turto draudimas atlygins potvynio sukeltą žalą, tuo tarpu per paskutines dvi savaites tokių užklausų gavome keliskart daugiau – apie 100“, – teigia T.Nenartavičius.
Praėjusiais metais stiprus potvynis daugeliui buvo gan netikėtas. „Gyventojų nuostoliai nebūtų buvę tokie skaudūs ir dideli, jeigu potvyniui būtų pasiruošta iš anksto. Akivaizdu, kad šiemet karčios patirties įgiję žmonės nori išvengti tokių nemalonių netikėtumų, todėl iš anksto pradėjo aktyviai domėtis turto apsauga. Tikėtina, kad gyventojų aktyvumą paskatino ir aplink stūgstantys sniego kalnai. Meteorologų duomenimis, vidutinis sniego storis kai kuriuose rajonuose buvo rekordinis – vietomis net 4-5 kartus viršijo normą“, – teigia draudimo ekspertas.
Draudimo bendrovės duomenimis, praėjusiais metais dėl potvynio padarytų žalų iš viso kreipėsi 76 klientai, jie patyrė apie kelis šimtus tūkstančių litų nuostolių. Didžiausia klientui išmokėta suma siekė beveik 80 tūkst. litų, kuomet dėl išsiliejusios iš krantų upės ne tik nusėdo namo pamatai, bet ir suskilo visas gyvenamasis namas. T.Nenartavičius tikina, kad potvyniai yra viena skaudžiausių gamtos rykščių. Po potvynio dėl užliejimo ir purvo tenka iš naujo atlikti būsto apdailą, o baldus, daiktus ir techniką neretai reikia keisti naujais.
Draudimas skirtas apsisaugoti nuo netikėtų nuostolių, taigi jis žalą atlygina tuomet, kai potvynis yra nenuspėjamas. T.Nenartavičius atkreipia dėmesį, kad jeigu šį pavasarį potvynis vėl užklups tas vietoves kaip ir pernai Kauno ar Panevėžio apskrityse, klientams žala bus atlyginta, kadangi ilgametė statistika atspindi, jog šiose vietovėse potvyniai yra reti ir nenuspėjami.
Draudimo išimtys taikomos tik tais atvejais, kuomet potvynis yra numatomas, besikartojantis gamtos reiškinys. Tokios vietovės apibrėžiamos dešimtmečius siekiančiais statistiniais duomenimis.
„Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, Lietuvoje tokių vietovių yra Šilutės ir Tauragės apskrityse, Klaipėdoje šalia Danės upės ir kitur – ten potvyniai registruojami metai iš metų. Nuolatos nuo vandens apsėmimo nukenčiantys statiniai upių pakrantėse nedraudžiami ar draudžiami su išlygomis ir Vakarų Europos šalyse“, – teigia T.Nenartavičius.
Jis pažymi, kad nuolat nuo potvynių nukenčiančiose vietovėse pavojų prevencija yra valstybinio masto klausimas, todėl tokia rizika valdoma ar minimizuojama vien draudimu negali būti.